Ar privaloma mediacija nesuvaržo asmens teisės kreiptis į teismą?

Mediacija - tai alternatyvus teismui ginčo sprendimo būdas, kai mediatorius ar mediatoriai padeda šalims išspręsti konfliktą. Privaloma mediacija išsivystė iš tradicinės mediacijos, siekiant sumažinti bylų skaičių teismuose ir palengvinti ginčo sprendimo procesą. Tačiau įvedus šalyje privalomąją mediaciją iškiltų klausimas dėl teisės kreiptis į teismą užtikrinimo ir galimo apribojimo. Šiame darbe ir yra iškelta hipotezė, ar privaloma mediacija suvaržo asmens teisę kreiptis į teismą. Remiantis kitų šalių praktika, taikant mediaciją bei pritaikius analogiją ikiteisminei ginčo sprendimo stadijai ir jai taikomus reikalavimus, bus paneigta arba patvirtinta iškelta hipotezė. Yra keletas privalomos mediacijos taikymo schemų. Pirmiausia, tai privaloma konsultacija, kai asmenims prieš kreipiantis į teismą yra suteikiama informacija apie mediacijos procesą, galimybę jį pasirinkti ir jos pasėkmes. Kita schema, tai privaloma mediacijos procedūrą, numatyta įstatyme, kai šalys prieš kreipdamosi į teismą su ieškiniu, privalo dalyvauti mediacijoje. Ir dar viena schema, tai teisminė mediacija, kai šalims mediacijos procesą paskiria teismas. Bendrosios teisės sistemos šalys turi savitą teisės sistemą, pats mediacijos procesas kilo Jungtinėse Valstijose. Jungtinė Karalystė – bendrosios teisės sistemos valstybė, svarstanti apie galimybę įsivesti privalomąją mediaciją, teismas šioje šalyje turi pareigą paskirti mediaciją bylose, kuriuose, jo nuomone, ji būtų tinkamesnė ginčo išsprendimui, ypatingai šeimos bylose.Teigiamas šios valstybės pavyzdys gali būti paskatinimas kitoms valstybėms įsivesti privalomąją mediaciją, tačiau yra neigiamų pavyzdžių, tai Italijos atvejis, įsivedusi privalomą mediaciją, susidūrė su sunkumais, kadangi tiek mediatoriams tiek visuomenei trūko informacijos apie patį procesą ir jo įgyvendinimą, tokiu būdu buvo apsunkinta teisė kreiptis į teismą ir Italijos Konstitucinio teismo nutarimu buvo panaikinta privalomoji mediacija, kaip iš esmės prieštaraujanti Italijos Konstitucijai. Laikant privalomą mediaciją kaip ikiteisminę ginčo sprendimo stadiją, galima įžvelgti analogiją su jau taikomomis ikiteisminėmis ginčo sprendimo procedūromis, kurios taip pat būna privalomos ir neprivalomos, tai paliekama įstatymų leidėjo diskrecijoje. Pasak Konstitucinio teismo ir EŽTT doktrinoje įtvirtintų reikalavimų, kokiu atveju teisė kreiptis į teismą gali būti ribojama, tai pirmiausia, ribojimas neturėtų iš esmės paneigti pačios teisės, turi būti skirtas teisėtam tikslui pasiekti ir turi egzistuoti proporcingumo ryšys tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo. Ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra atitinka šias sąlygas, todėl galima daryti išvadą, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo stadija yra suderinama su asmens teise kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta ne tik nacionaliniuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose. Europos Teisingumo Teismas sukuria gaires, kuriomis valstybės narės turi vadovautis, priimdamos sprendimą dėl privalomos mediacijos įvedimo. Pirmiausia, privaloma mediacija turėtų nedaryti šalių susitarimo dėl ginčo esmės įpareigojančio, nesukels reikšmingo bylos vilkinimo, nesustabdytų ieškinio senaties terminų eigą, ir galiausiai šalims iš viso nesukeltų arba sukeltų tik minimalių išlaidų.Teismas neįžvelgia teisės į teismą apribojimo, įvedant privalomą mediaciją, juolab, kad valstybės narės vadovaujasi Mediacijos direktyva, kuri nustato ginčo šalims, kad, bet kuriuo momentu gali pasitraukti iš mediacijos proceso ir gali pradėti teisminį nagrinėjimą. Privaloma mediacija iš esmės nesuvaržo asmens teisės kreiptis į teismą, privaloma mediacija nepaneigia pačios teisės, nes šalys visada turi galimybę pasitraukti iš mediacijos proceso, o kadangi privalomos mediacijos yra keletas schemų, valstybės pasirenka būtent jos visuomenei priimtiną. Visuomenės pritarimas įvedamai privalomos mediacijos schemai būtų kaip garantas, kad konstitucinės teisės nėra suvaržomos. Taip pat laikant, jog tai ikiteiminė ginčo sprendimo stadija, darbe iškelta hipotezė negali būti patvirtinta.

Mediation has become an integral part of the civil justice system in some countries. Mediation as a process is an altenative for the court hearing, where third party is a mediator, who is trying to find the best solution to the dispute resolution. Mandatory mediation is adopted from classic mediation and has different types, which countries have been using in their civil justice system. Having mandatory mediation in civil justice system has rasing a question, does mandatory mediation restricts access to justice? Mandatory mediation determineted in various countries in different schemes. First type of mandatory mediation is when parties have to listen mandatory courses about mediation, how can they choose madiation instead of court hearing and what consequence it will cause. Another type is mandaroty mediation, which is established in law and parties have option, they have to go to mediator before they will be able to have a court hearing. And the last scheme of mandatory mediation is court mediation, when during the court hearing judges can impose a mediation process, for example family law cases, where parties are very emotional and mediator seem to have more power to find a solution in such cases. United Kingdom is a common law country, it is chosen as an example in this papperwork, because United Kingdom has a unique civil justice system in Europe and country with long traditions. United Kingdom had established mandatory mediation, it could be a good example for other countries, how they managed this procedure and get a good results. Unfortinetely, we have bad example as well, Italy also established mediation as mandatory with no option. Moreover, mediators and society have lack of information about this procedure and these are the reasons, why Italy had been criticized. The conflict between mandatory mediation and access to justice is solved in European Court of Human Rights cases, because the main international document, where access to justice is established is European Convention on human rights Article 6. Mandatory mediation is not a violation of Article 6, parties always have oportunity to leave the mediation and start court hearing. What concerns conception of voluntery process, mediation is more likely to be voluntery during the process, instead of choosing it, because there is reasonable theory, that people, who are against the debate and finding the peacefull solution is more likely to find the best resolution in conflict, then those, who accept mediation process. To sum up, mandatory mediation does not restrict access to justice, parties always have a possibility to complete this procedure in any stage and start the court hearing. Establishing manadatory mediation in law, shows that society accepts such way for conflict resolution, the question is how it will be implemented, that parties will be able to resolve conflict without any additional concerns.