Pravardės ir jų gyvavimas Suvalkijos mokyklų bendruomenėse
Grinevičiūtė, Agnė |
Darbo objektas – 7 Suvalkijos mokyklų bendruomenių mokinių ir mokytojų pravardės bei jų gyvavimo kontekstas. Darbo tikslas – išnagrinėti 7 Suvalkijos mokyklų bendruomenių pravardes, siejant tekstų ir kontekstų analizes. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai:nustatyti, koks mokyklų vaidmuo pravardžių formavimuisi ir vartojimui; išanalizuoti pravardžių įvairovę ir gyvavimo kontekstus; aptarti šiuolaikines pravardžių tendencijas; nustatyti, kaip tiriamose mokyklose vertinamos pravardės; suklasifikuoti bendruomenėse gyvuojančias pravardes; nustatyti Suvalkijos regiono pravardžių savitumą. Naudoti metodai: anketavimas, interviu, stebėjimas, teksto ir konteksto analizė, interpretacinis, lyginamasis. Darbo šaltinis – empirinio tyrimo metu surinkta medžiaga, saugoma VDU ER 2423. Empirinį tyrimą darbo autorė atliko 2012-2014 metais Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio miestų ir rajonų mokyklose. Pateikėjų amžius 6-60 metų, tyrime dalyvavo 471 moteris, 397 vyrai, 3 pažymėjo abi lytis. Iš viso užrašyta 2782 pravardės. Pirmoje darbo dalyje pateikiami autorės pastebėjimai apie tyrimo aplinkybes bendruomenėse, mokyklų vaidmenį pravardžių formavimuisi ir vartojimui. Bendruomenėse pravardžiavimo reiškinys įsitvirtinęs, miesto mokyklose pravardžiuojamasi labiau. Antroje dalyje nustatomas pravardės supratimas pagal pateikėjus, pristatomi pravardžių kūrėjai ir paplitimas, kalbama apie tarp bendruomenių pasikartojančias pravardes. Etic požiūriu pravardės samprata platesnė nei mokslininkų. Pravardė gyvuoja kaip: dinamiškas, statiškas, vienkartis kūrinys. Pravardės neatsiejamos nuo aplinkos, kurioje gimsta ir žmonių, kurie vadina,išlaiko pusiausvyrą tarp savo ir svetimo, jas gali kurti vienas, keli asmenys. Pravardės gali pasikartoti tarp skirtingų bendruomenių narių ar gyvuoti toje pačioje. Trečioje dalyje analizuojamos lytiškumo deformacijos pravardėse, grupės pravardės, obsceniško pravardžiavimo reiškinys, svetimybinės pravardės, medijų įtaka pravardėms. Priešpaskutinėje darbo dalyje pristatoma, kaip pateikėjai vertina savą pravardę, analizuojama, kas jų gyvenime svarbiau – vardas ar pravardė, kaip vertinama kai pravardžiuojami kiti ir pateikiamas pravardžių reiškinio vertinimo kontekstas. Jos dažniausiai vertinamos neutraliai, linkstant prie neigiamo vertinimo, tai skatina patyčių problema mokyklose. Pravardės atlieka juoko kūrimo, komunikacinę funkcijas, padeda išvengti rutinos, pasišaipyti, išreikšti nuoskaudas, kuria artimus ryšius. Paskutinė darbo dalis skirta pravardžių klasifikavimo problemoms ir klasifikacijai.Jos klasifikuotos remiantis emic pozicija pagal vardo ir pavardės modifikacijas, išvaizdą, būdo savybėmis ir elgesį bei lokalizaciją. Suvalkijos regiono savitumo mokyklų bendruomenių pravardėse beveik nesama, išskyrus retus vietovardžių paminėjimus, priežodį ir šiam regionui būdingų priesagų –ukas vartojimą. Miesto mokyklose globalizacijos įtaka buvo kiekdidesnė nei kaimo.
The object of the paper was the list of teachers and pupils nicknames, which was collected in the 7 schools in Suvalkija. The aim of the paper was to analyze nicknames collected from 7 schools in Suvalkija, relating them to the textual and contextual analysis. Several objectives were set: to identify, what is the role of the school in nickname formation and usage; to find out how the nicknames are valued; to classify nicknames, which exist in communities; to identify the uniqueness of nicknames. Several methods were used: questionnaires, interview, observation, textual and contextual analysis, interpretational and comparative methods. The source of the paper – material, which was collected during the research – is stored in VDU ER 2423. The empirical research was carried out through the period of 2012-2014 in Kalvarija, Kazlų Rūda, Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis towns and their districts. The age of participants varied from 6 to 60 years. 471 women, 397 men and three participantsof both genders participated in the research. 2782 nicknames were collected. In the first part of the paper, observations about the situation of the research in communities, the role of schools in the formation and usage of nicknames is presented. In communities, the phenomenon of nicknaming is entrenched; nicknaming is more common at schools. In the second part, the definition of nicknaming is presented; considering participants, creators and distribution of the nicknames are presented; author speaks about repetition of nicknames in communities. From the ethic perspective the conception of nickname is wider comparing to scientific point of view. Nickname may exist as: dynamic, static or the creation, which is used in one generation. Nicknames are attached to the environment, which they are created in, and people, who are using them; they retains the balance between strange and own; they can be created by one person or many people. Surnames may be repeated among different community members or exist in the same community. Third part analyzes the gender deformations in nicknames, collective nicknames, and the phenomenon of obscene nicknaming, foreign nicknames and the influence of media to nicknames. The fourth part presents how the participants estimate their nicknames; it analyzes what is more important – name or nickname. They are valued neutrally, leaning towards negative evaluation; this concept is the problem at schools. Nicknames have joke creation and communicative functions, they help avoiding the routine, mocking, expressing the anger, or creating close connections. The last part is dedicated to nickname classification problems and their classification. They are classified according to emic position, according to the name and surname modifications, appearance, character features, behavior and localization. The uniqueness of Suvalkija region nicknames at schools in not present, except several rare location names, saws and the usage of suffix –ukas, which is common in this region. The influence of globalization is stronger in towns than villages.