| Abstract: | Teatro mokymosi aplinkų ir teatro aktoriaus asmeninės mokymosi aplinkos sąveika užtikrintų veiksmingą aktorių mokymąsi ir formuotų naujų asmeninių mokymosi erdvių kūrimą, kas leistų pasiekti organizacinio mokymosi kompetenciją, tikslingai formuotų aktorių identitetą, priklausomybės konkrečiam teatrui jausmą ir poreikį.
Tyrimo klausimai:
1. Kokios teatro mokymosi aplinkos turi būti užtikrintos sėkmingai aktorių saviruošai ir repeticijoms?
2. Kaip mokosi aktorius? Kiek realu teatre pasiekti organizacinio mokymosi kompetenciją?
3. Kiek aktoriaus meistriškumui yra svarbu jo mokymosi pažinimas ir tinkamos mokymosi erdvės teatre?
Tyrimo objektas- aktorių individualų ir kolektyvinį mokymąsi užtikrinančios mokymosi aplinkos teatre. Tyrimo tikslas- atskleisti aktoriaus individualų ir kolektyvinį mokymąsi įvairiose teatro mokymosi aplinkose
Iškeliami šie uždaviniai:
- Apibrėžti mokymosi aplinkų sampratą
- Pristatyti organizacinio mokymosi esmę
- Nustatyti aktorių individualaus ir kolektyvinio mokymosi raišką įvairiose teatro aplinkose.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, atvejo studija (analizei pasirinktas Koven Gardeno karališkoji opera (Covent Garden Royal Opera), interviu refleksija
Mokymosi aplinka- dažniausiai fizinė erdvė, kurioje asmuo randa arba pats susikuria potencialą mokytis, sąveikaudamas su tos aplinkos fizine erdve (objektais) ir ten esančiais kitais asmenimis (subjektais).. Teatre aktorių mokymasis da
žniausiai vyksta individualių repeticijų metu, ruošiant naujus vaidmenis ar tobulinant senus, dirbant su akompaniatoriumi. Aktorių kolektyvinis mokymasis vyksta tik po individualaus mokymosi. Šis mokymasis yra arčiausiai organizacinio mokymosi. Aktorių ir solistų organizacinis mokymasis nėra įprasmintas ir atpažintas, tačiau neabejotinai reiškiasi ir daugiausiai yra nulemtas režisieriaus požiūrio.
Teatras nėra gausus mokymosi aplinkų ir tikslingai (siekiant pagerinti aktorių saviruošą) jos nėra kuriamos, bet atskirų aktorių prisitaikomos pagal savo asmeninius poreikius. Teatre mokymuisi naudojamos visos išskirtos- fizinė, socialinė ir meninė aplinkos. Pastebėta tai, kad aktoriai nėra linkę keisti savo turėtos ankstesnės patirties suformuotas ar teatro kultūros primestas, mokymosi nuostatas, todėl mokymasis dažnu atveju nėra suprantamas, kaip organizacinis siekis, bet, kaip individualus veiksmas. Gal todėl vis mažiau aktorių ir solistų save identifikuoja su konkrečiu teatru.
The interaction of theater learning environments with a theater actor's personal learning environment could ensure effective learning of actors and the creation of new personal learning spaces, which would allow achieving organizational learning competence, purposefully form actors' identity, as well as his/ her need for and sense of belonging to a specific theater.
Research questions:
• What theater learning environments should be ensured for actors' successful self-preparation and rehearsing?
• How does an actor learn? How realistic is it to achieve organizational learning competence in theater?
• To what extent are the knowledge of learning and appropriate learning spaces in the theater important to an actor's mastery?
The object of the research is theater-learning environments that would ensure actors’ individual and collective learning. The aim of the study is to reveal actors’ individual and collective learning in various theater learning environments.
The following tasks are raised:
• to define the concept of learning environments;
• to explain organizational learning is;
• to identify the expression of individual and collective learning of actors in different theater environments.
Research Methods: a review of scientific literature, a case study (Koven Garden Royal Opera), interviews and reflection.
A learning environment is usually a physical space in which a person finds or creates a potential to learn through his/ her interaction with the physical space (objects) and other people (entities) in that environment. In theater, actors usually learn in individual rehearsals, when they prepare new roles or perfect old ones, or work with an accompanist. Collective learning by actors only takes place after individual learning. This type of learning is closest to organizational learning. Organizational learning of actors and soloists has not been defined yet, but it is undoubtedly present and dependent on a particular director's attitude.
Theater is not rich in learning environments, which, rather than being created with a purpose to improve an actor’s self-preparation, are adapted by an actor to serve his/her needs. All types of environments (physical, social and artistic) are used for learning in theater. It has been noticed that actors are not inclined to change their learning practices formed by previous experience or imposed by theatrical culture; thus, learning is frequently understood as an individual action rather than an organizational goal. This could be the reason why the number of actors and soloists who identify themselves with a particular theater is decreasing. |
