Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/98718
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė (S001) / Law
Author(s): Čivaitė, Ieva
Title: Does the obligation to enforce the rights of other and prevent infringements constitute an interference with the rights of an intermediary service provider?
Other Title: Ar interneto paslaugų tiekėjų pareigų vykdymas kitiems, bei pažeidimų prevencijos įgyvendinimas gali pažeisti jų teises?
Extent: 38 p.
Date: 5-Jun-2019
Keywords: Autorinių teisių Direktyva;Copyright Directive;Paslaugų tiekėjas;Intermediary;Interneto paslaugų tiekėjas;Internet service provider;Atsakomybė;Liability;Licencijavimas;Licensing
Abstract: Šiame darbe yra nagrinėjama ar interneto paslaugų tiekėjų pareigų vykdymas kitiems, bei pažeidimų prevencijos įgyvendinimas gali pažeisti jų teises. Interneto paslaugų tiekėjai gali atlikti skirtingas funkcijas – fizinės infrastruktūros priežiūrą, tiek laidinės tiek belaidės prieigos prie interneto suteikimą, interneto saugyklos ir talpinimo, duomenų apdorojimo paslaugas, domenų vardų suteikimą, paieškos sistemų, elektroninės prekybos, internetinių mokėjimų sistemų paslaugos, socialinių tinklų platformos. Internetas leidžia kompiuterių pagalba komunikuoti ir apsikeisti failais. Jis yra naudojamas mokslui, bendravimui, įvairioms mokėjimo paslaugoms atlikti, darbo, ar net ir antros pusės paieškoms, tačiau yra ir kita medalio pusė – nelegalių duomenų apsikeitimas ir dubliavimas. 2016 metų birželio mėnesį, daugiau kaip 1000 įrašų atlikėjų ir dainų autorių, įskaitant Sir Paul McCartney, Robin Schulz, David Guetta, Sting ir Coldplay, pasirašė laišką, kuriame prašoma Europos Komisijos imtis skubių veiksmų, kad būtų išspręstas „Vertės atotrūkis“ (ang. „Value Gap“). Jie teigė, jog prieš tai vyravę teisės aktai yra dviejų dešimtmečių senumo ir buvo skirti plėtoti naujas skaitmenines įmones, tačiau šiuo metu jie yra netinkamai pritaikyti įmonėms, kurios platina ir pelnosi iš autorinių teisių savininkų darbo jiems už tai nekompensuodamos. Siekdama išspręsti šį klausimą, 2016 metų rugsėjo mėnesį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą naujai direktyvai dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (ang. „Directive on Copyright in the Digital Single Market“) ir jos prieštaringąjį 13-ąjį straipsnį. Svarstytoje versijoje tiekėjams buvo pasiūlyta įvesti prievolę filtruoti visą vartotojų įkeliamą turinį siekiant užkirsti kelią nelegaliam kūrinių naudojimui bei platinimui. Kilo didelis tiek tiekėjų, tiek vartotojų nepasitenkinimas – daugiau nei 5 milijonai Europos gyventojų pasirašė peticiją prieš šios Direktyvos 13-ąjį straipsnį. Tokie tiekėjai kaip „Youtube“ ir „Wikipedia“ ragino vartotojus atkreipti dėmesį į šios direktyvos svarbą ir netylėti - ši direktyva gali įtakoti ir vartotojus. Po teksto peržiūros ir redagavimo, 2019 metų kovo 26 d., Europos Sąjungos (toliau - ES) parlamento nariai balsavimo būdu patvirtino naujai siūlomą direktyvos tekstą (toliau - „Naujoji Direktyva“) ir 2019 metų balandžio 15 d. ją patvirtino ES Ministrų Taryba. Pagrindiniai priimti pokyčiai buvo: 1. 17 straipsnio 4 dalies (b) punktas įpareigoja teisių savininkus pateikti reikiamą informaciją tiekėjams tam, kad jie galėtų įvykdyti straipsnio reikalavimus. 2. 17 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis – jei tiekėjo metinė apyvarta yra mažesnė nei 10 (dešimt) milijonų eurų, paslaugos teikiamos mažiau nei trejus metus ir turi ne daugiau kaip 5 milijonus unikalių lankytojų įkeliamo turinio tikrinimo prievolė nėra taikoma. 3. 17 straipsnio 7 dalyje - vartotojams leidžiama įkelti citatą, kritiką, karikatūrą, parodiją ir pastišą. Net ir su pakeitimais 6 iš 28 valstybių narių balsavo prieš naujosios direktyvos įgyvendinimą. Italija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai Suomija ir Švedija balsavo prieš šios direktyvos įvedimą, Belgija, Slovėnija ir Estija susilaikė. Šiame darbe nagrinėjama kokie teisės aktai reglamentuoja interneto paslaugų tiekėjų, jų paslaugų vartotojų ir autorinių teisių savininkų teises, kas buvo nustatyta kaip teisinga pusiausvyra tarp jų prieš naująją direktyvą, kokia įtaka ši direktyva gali turėti teismų praktikai, kokių veiksmų imamasi siekiant pasiekti kompromisą tarp konkuruojančių interesų siekiant užkirsti kelią pažeidimams internete ir taip pat gerbti interneto paslaugų teikėjų teises. Šio darbo tikslais buvo naudojami šie metodai: teisės aktų analizė, loginė ir sisteminė mokslinės literatūros analizė, teismų praktikos analizės. Buvo nustatyta jog šios direktyvos yra svarbiausios, į kurias atsižvelgiant buvo priimami teismų praktikos sprendimai: 1. Direktyva 2000/31/EB a. 14 straipsnis – talpinimo saugaus uosto prieglobstis (ang. „hosting safe harbor“) b. 15 straipsnis – bendros stebėjimo prievolės nebūvimas (ang. „no general monitoring obligation“); 2. Direktyvos 2004/48 3 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad priemonės nebūtų pernelyg sudėtingos ar brangios; 3. ES pagrindinių teisių chartija: a. 8 straipsnis - teisė į asmens duomenų apsaugą, b. 11 straipsnis - interneto vartotojų laisvė gauti ir perduoti informaciją, c. 16 straipsnis - laisvė vykdyti verslą; d. 17 straipsnis - Intelektinė nuosavybė turi būti apsaugota 4. Direktyvos dėl autorių teisių skaitmeninėje bendrojoje rinkoje (ang. „Directive on copyright in the digital single market“) 17 straipsnis. Saugomo turinio naudojimas internete turinio pasidalijimo paslaugų teikėjui (ang. „online content-sharing service provider“); 5. Sąžiningos pusiausvyros principas (ang. „Fair Balance principle“). Buvo nustatyta, jog artimiausioje ateityje Naujoji Direktyva stipriausiai įtakos paslaugų tiekėjus jau turinčius efektyvias sistemas, kurios gali būti adaptuotos Naujosios Direktyvos 17 straipsnio 4 paragrafo (c) punkto tikslais, dėl prievolės užkirsti kelią autorinių teisių pažeidimams, įkeliant turinį prieš jam tampant viešu. Tačiau tiekėjų, kurie tai gali yra mažai. Šios direktyvos taikymo pradžioje tiekėjai, kurie viršija 6 dalies išimtyse numatytus reikalavimus, siekiant užtikrinti sąžiningos pusiausvyros principą laisvės vykdyti verslą atžvilgiu (Chartijos 16 straipsnis) ir Direktyvos 2004/48 3 straipsnio 1 dalį, kurioje reikalaujama, kad priemonės nebūtų pernelyg sudėtingos ir brangios, gali būti teismo sprendimu atleisti nuo prievolės. Ši dalis tikėtina jog bus taikoma, kai sumažės veiksmingų priemonių kainos, kuriomis siekiama užkirsti kelią pažeidžiančio kitų teise turinio įkėlimo metu. Darbo hipotezė buvo patvirtinta – interneto paslaugų tiekėjų pareigų vykdymas kitiems bei pažeidimų prevencijos įgyvendinimas gali pažeisti jų teises. Be to, išnagrinėjus teismų praktiką taip pat buvo nustatyta, jog šis teiginys buvo teisingas ir prieš įvedant Naująją Direktyvą - autorinių teisių savininkai stengėsi ginti savo teises, tačiau priemonės buvo pernelyg brangios paslaugų teikėjams ir taip pažeidė jų teises. Teismai turėjo remtis „sąžiningos pusiausvyros“ principu, kad sprendime būtų skiriama lygiavertė pagarba suinteresuotų šalių teisėms kiekvienu konkrečiu atveju.
There are different types of internet service providers (hereafter - ISPs). ISPs are considered to be providers that offer one or more of the functions - maintain the physical infrastructure, offer wired and wireless access to the internet, internet storage, data processing services, domain names, search engines, aid to navigation to the internet, ecommerce, Internet payment systems, participative networking platforms. Directive on copyright in the Digital Single Market (hereafter – The New Directive) introduced a new sub category of ISP - Online Content Sharing Service (hereafter - OCSS) providers and new obligations that will apply to them. In this thesis it is analysed what legislation governs the interests of ISPs, their users and copyright holders, what was determined to be fair balance between them before The New Directive, how this directive can influence the outcome of cases, what actions are taken in order to reach a compromise between competing interests, on the one hand to prevent or eliminate infringements on Internet and on the other, not to interfere with the rights of ISPs. For the purposes of this thesis the following methods were used: analysis of legal acts, logical and systematic analysis of scholar literature, case study method. It was determined that legislations indeed interfere with each other, more specifically by enforcing copyright owner rights, rights of both ISPs and their users can be violated. Due to this it was found that “Fair Balance principle” was used in the majority of discussed cases to determine what is the right sacrifice of each party to reach it. Due to this principle it was determined that The New Directive in the near future is likely to influence only large OCSS providers that already has similar systems in place that could be adopted to fulfil the most controversial part of the directive – prevention of the future uploads of infringing content (The New Directive paragraph 4 (c)).
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/98718
Affiliation(s): Teisės fakultetas
Appears in Collections:2019 m. (TF mag.)

Files in This Item:
ieva_civaite_md.pdf750.5 kBAdobe PDF   Until 2024-06-05View/Open

Show full item record

Page view(s)

62
checked on Aug 16, 2019

Download(s)

14
checked on Aug 16, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.