| Abstract: | Tyrimo problema: Naujausi aplinkosaugos ir švietimo moksliniai tyrimai apie vaikų geografinį raštingumo ugdymą bei apie fizinės aplinkos aspektus yra labai riboti. Palmer (2004) tarptautiniai tyrimai apie ankstyvojo amžiaus vaikų supratimą apie pasaulį, fizinę aplinką ir aplinkosaugą parodė, kokiu mastu vaikų pirminės geografinės žinios ir supratimas yra nepakankamai ištirti ir įvertinti.Lietuvoje, iki šiol, nebuvo atlikta tyrimų, kurie nustatytų jaunuolių bei akstyvojo amžiaus vaikų geografinio raštingumo lygį.
Tyrimo probleminiai klausimai: Koks 4-6 metų vaikų geografinio raštingumo gebėjimų lygis Lietuvoje?Kokie geografinio raštingumo komponentai aktualūs ikimokyklinio amžiaus vaikams? Kokie ugdymo būdai veiksmingi ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų geografinį raštingumą?
Tyrimo objektas – 4-6 metų amžiaus vaikų geografinis raštingumas.
Tyrimo tikslas – atskleisti 4-6 metų vaikų geografinio raštingumo žinias ir gebėjimus bei ugdymo būdus.
Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinės, pedagoginės, psichologinės literatūros šaltinius, siekiant išsiaiškinti kokie geografinio raštingumo komponentai aktualūs ikimokyklinio amžiaus vaikams.
2. Išsiaiškinti kokie ugdymo būdai veiksmingi ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų geografinį raštingumą.
3. Išsiaiškinti kaip vaikas konstruoja geografinio raštingumo žinias ir kaip panaudoja patirtį.
4. Atlikti kiekybinę ir kokybinę duomenų analizę ir pateikti rezultatus.
Tyrimo hipotezė:4-6 metų vaikų geografinį raštingumą sudaro žinios apie valstybių teritorijas, klimatą, kraštovaizdžio ypatumus, kultūrą, kalbą, pramonę,žmonių ir aplinkos ryšius bei kaitą.
Tyrimo metodai:a) mokslinės literatūros šaltinių analizė, sisteminimas, modeliavimas, apibūdinimas; b) natūralus eksperimentas, c) statistinė duomenų analizė, d) veiklos tyrimas, e) interviu su vaiku, f) kokybinė turinio analizė (content).
Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų geografinio raštingumo tyrimas atsiskleidė tai, kad 4-6 metų vaikai jau turi sukaupią nemažą geografinių žinių bagažą, jie žino žemynus, gali jiems priskirti atitinkamus požymius, pradeda naudoti geografines sąvokas, supranta, kad skirtinguose žemynuose gyvena skirtingų rasių žmonės, auga skirtingi augalai, gyvena gyvūnai, skirtingas klimatas ir gyvenimo būdas. Taigi, suprasti pasaulį yra puikus būdas skatinti vaikų interesus, nes jis grindžiamas jų natūralaus smalsumo ir tiriamosios veiklos.
Raktiniai žodžiai: akstyvojo amžiaus vaikų: geografinis raštingumas, geografinio raštingumo komponentai, sąvokos, tiriamoji veikla, patirtinis mokymas(is), žinios.
Research problem: New environmental and educational research about geographic literacy of children and aspects of physical environment is quite limited. Palmer international research (2004) about early age children’s understanding about the world, physical environment, environmental protection proves that children’s initial geographic knowledge and understanding is not adequately researched and assessed. In Lithuania, there has been no research, which identifies the level of geographic literacy of early age children and young people, conducted so far.
Research questions: What is the level of geographic literacy competences of 4–6 year – old children in Lithuania? What geographic literacy components are important for pre-school children? Which education methods are effective when educating pre-school children in terms of increasing geographic literacy?
Research object: geographic literacy of 4–6 year-old children.
Purpose of research: reveal knowledge, competences and education methods of geographic literacy of 4–6 year-old children.
Goals of research:1.Analyse scientific, pedagogical and psychological literature sources in order to identify components of geographic literacy, which are important for pre-school children. 2.Identify education methods, which are effective in pre-school education of geographic literacy. 3.Identify how children design geographic literacy knowledge and apply their experience. 4. Perform quantitative and qualitative data analysis and provide the outcome.
Research methods: a)an analysis of scientific, pedagogical and psychological literature sources, systematization, modelling, description; b) a natural experiment, c) a statistical analysis of data, d) research of activities, e) an interview with a child, f) a qualitative content analysis
Research of geographic literacy of pre-school children in Lithuania revealed that 4-6 year- old children have stored a significant baggage of geographic knowledge, they know continents, they can attribute relevant features to them, they start using geographic concepts, they understand that people of different races live in different continents, different plants grow there, different animals live there, there is a different climate and a way of living.Thus, understanding the world is an excellent way to stimulate children’s interests because it is supported by their natural curiosity and their research activities.
Key words: geographic literacy, components of geographic literacy, concepts, research activities, experiential knowledge of early education children. |
