| Abstract: | Temos aktualumas. Šiuo metu švietimas išgyvena svarbų laikotarpį, kuriame vykstant pokyčiams svarbu atsižvelgti į visuomenės poreikius. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija parengta siekiant sutelkti švietimo bendruomenės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius (Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, 2014). Mokinių ugdymas mokyklose yra viena iš sričių, kurioje įgyvendinami pagrindiniai švietimo reformos tikslai – sudaryti sąlygas visapusiškai ugdyti mokinių fizines, psichines ir dvasines savybes, skleistis jų asmenybei gebančiai puoselėti vertybes. Muzikinis ugdymas šalies mokyklose labai svarbus dėl muzikinio pagrindo bei dvasinių dalykų. Labai svarbu mokiniams perduoti žinias apie profesionaliąją muziką, kuri paremta žmogiškosiomis vertybėmis, jų puoselėjimu. Muzikos pedagogas turėti padėti mokiniui suvokti dalyko reikšmingumą, tačiau sparčiai besivystančioje visuomenėje, augant informacinių technologijų plėtrai mokinius sudominti vis sunkiau. Šiandien muzikos pedagogas be pagrindinių meniniam dalykui būdingų kompetencijų turi gebėti lanksčiai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų bei didinti savo darbo veiksmingumą. Mokytojo darbas ima reikalauti vis platesnių tikslų, prisitaikymo prie besikeičiančios visuomenės poreikių bei gebėjimų numatyti ateities perspektyvas. Kaip teigia V. Matonis (2013), dirbant mokyklos klasėse ir su įvairiomis meno šakomis, siekiant kokybiškesnių rezultatų, norom nenorom susiduriama su tokiais veiklos aspektais, kurie būdingi modernių organizacijų kokybės strategijos modeliui. Suvokiamas švietimo poveikis ekonominiams rezultatams paskatino diskusijas apie tai, kokios švietimo sistemos turėtų būti siekiant aukščiausių prioritetų, vertinant darbo rinkos vertybes. Beveik išskirtinis dėmesys skiriamas įgūdžių, naujovių, augimo ir kitų idealų vertinimui. Švietimo reformos pastangos, kuriose dalyvavo daugybė suinteresuotų šalių diskutuodamos apie mokymo(si) tikslus atskleidžia būtinybę rengiant mokytojus dirbti naudojant labiau integruotus metodus. Tai reiškia, kad neišvengiamai tai paliečia mokytojo kompetencijų ugdymą. Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą pedagogų rengimo modelį (2017) numatoma pertvarkyti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos sistemą. Modelio idėja yra rengti nuolat tobulėjančius ir rezultatyviai dirbančius pedagogus, kurie būtų motyvuoti, lankstūs, siekiantys augti bei nebijantys iššūkių ir naujovių ugdymo sistemos nariai. Būtent todėl, rengiant būsimus pedagogus reikia atsižvelgti į tai, jog profesinio augimo galimybės yra svarbūs veiksniai, lemiantys ne tik pedagogo profesijos patrauklumą ir prestižą, bet ir lemiantys ugdymo rezultatus.
The problem of the research is formulated as the following questions: What is the perspective of music education taking into consideration contemporary music teacher education? How do subject specific competences of music teachers manifest themselves?
The object of the research – expression of in-service and pre-service music teachers’ subject-specific competency.
The goal of the research – to reveal expression of in-service and pre-service music teachers’ subject-specific competency.
The object of the research:
1. To investigate expression of subject-specific competences of prospective music teachers.
2. To identify how expression of subject-specific competencies of teachers-experts are reflected in practical activities.
3. To investigate expression of subject-specific competences of teachers-experts.
4. To discuss the perspective of music teacher education in the context of contemporary music education.
The methods of the research: analysis of scholarly literature and educational documents, modelling (model for research on expression of subject-specific competences of future music teachers, teachers-experts); quantitative (written questionnaire survey (closed-ended questions)) and qualitative (written questionnaire survey (open-ended questions)); interview of teachers-experts, observation of teachers-experts, quantitative and qualitative analysis of collected data.
The research revealed that prospective music teachers lack sufficient knowledge and preparation to work as teachers. Competencies of content adaptation, application of technologies and awareness of psychological development were evaluated best. The observed practical activities of music teachers showed that competencies of content adaptation, application of technologies and awareness of psychological development were also best revealed in practical activities. Both pre-service teachers and music teachers did not demonstrate very obvious abilities of music education planning, knowledge and skills of educational process management, although the latter claimed to dedicate equal attention to all the competences. The analysed educational documents, music programmes and the conducted research showed that in some cases educational documents provide for slightly different goals compared to problems of teacher training or professional activities of in-service teachers. |
