| Abstract: | Lietuvos statistikos departamento duomenis 2017-2018 metų bendrojo ugdymo
mokyklose iš viso mokėsi 35,2 tūkst. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, jie sudaro
11,9 % bendro mokinių skaičiaus, todėl įtraukiojo ugdymo organizavimo klausimas yra svarbus
švietimo sistemos siekis, o kartu ir iššūkis. Bendrojo tipo klasėje mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, vis daugėja, todėl mokytojas turi taikyti tokius mokymo metodus, kurių metu
visi mokiniai būtų įtraukiami į mokymosi procesą. Įtraukiojo ugdymo organizavimas naudojant
bendradarbiavimo metodus, sąlygoja šio magistrinio darbo tyrimo naujumą, nes jame
nagrinėjama bendradarbiavimo metodų taikymas siekiant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių, įsitraukimo į ugdymo procesą. Darbo tikslas: Ištirti kaip pedagogai taiko
bendradarbiavimo metodus siekdami mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
įsitraukimo į ugdymo procesą.
Uždaviniai: 1. Mokslinėje literatūroje išnagrinėti bendradarbiavimo metodų mokslinį
pagrindimą. 2. Ištirti pedagogų požiūrį į bendradarbiavimo metodų taikymą organizuojant
mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą. 3. Įvertinti kokią įtaką
bendradarbiavimo metodai daro mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimui į
ugdymo procesą, pedagogų požiūriu. 4. Palyginti bendradarbiavimo metodų populiarumą miesto
ir rajono mokyklose.
Išvados: Bendradarbiavimo metodai gali būti taikomi kaip priemonė siekiant mokinių, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimo į ugdymo procesą. Atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad
pedagogai turi žinių apie bendradarbiavimo metodus ir teoriniu pagrindu teigiamai vertina šių
metodų taikymą mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimui, bei
įžvelgia didesnę bendradarbiavimo metodų teikiamą naudą lyginant su tradiciniais metodais,
tačiau bendradarbiavimo metodai dar nėra sistemingai taikomi ugdymo organizavime. Atlikto
tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad pedagogų požiūriu, bendradarbiavimo metodų taikymas
sudaro sąlygas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, būti labiau įtrauktiems į
bendrą grupės veiklą, aktyviau dalyvauti pamokose ir dirbti išvien su kitais mokiniais. Tai daro
teigiamą įtaką ne tik akademiniu aspektu, bet didėja ir mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių, savivertė, bei kuriasi tvirtesni socialiniai santykiai su bendraamžiais.
According to the data of Statistics Lithuania there were 32,2 thousand of pupils with special educational needs attending schools of general education in the school year of 2017/2018. This makes 11,9 % of total number of pupils. Therefore, implementation of inclusive education practices is an important goal as well as it is a challenge of the education system. As the number of pupils with special needs is steadily increasing in the ordinary class, the teacher has to apply certain methods in order to include all pupils in the learning process. Research on application of collaborative approaches with the aim of inclusion of pupils with special education needs is new and therefore relevant.
The main aim of the final thesis is to research how pedagogues apply collaborative approaches with the aim of inclusion of pupils with special educational needs into the process of education.
Objectives of the final theses: 1. To investigate the justification of the collaborative approaches in the scholarly literature. 2. To research the attitude of the pedagogues in regards to the application of collaborative approaches in the process of education of pupils with special needs. 3. To evaluate the impact of the collaborative approach to the inclusion of pupils with special education needs into the education process from pedagogues’ point of view. 4. To make a comparison of the popularity of collaborative approaches in the rural and city schools.
Conclusions of the final thesis:
Collaborative approaches can be used as one of key measures of better inclusion of pupils with special educational needs into the education process. After carrying out the research, it become evident, that teachers have a good knowledge about collaborative approaches and have positive attitude towards implementation of collaborative approaches in their daily teaching routines. In addition, pedagogues consider collaborative teaching approaches as more beneficial compared to traditional teaching methods. However, the collaborative teaching approaches are still not applied systematically in the teaching process. The results of the research show, that from pedagogues’ point of view, the application of collaborative approaches allows learners with special educational needs to become more included in the common work of the group, be more active in the lessons and work shoulder to shoulder with peers. This is a positive outcome not only in regards to learning results but also increases self-esteem of the learners with special educational needs and allows them building stronger social connections with peers. |
