Ar Europos Sąjungoje esančios nuostatos, skirtos baudžiamajai teisei dėl jurisdikcijos konfliktų reguliavimo, sprendžia jurisdikcijos konfliktus tarp valstybių narių?

Abstract

Didėjant nusikalstamumui tarptautiniu mastu, baudžiamosios teisenos srityje Europos Sąjungoje (toliau – ES), pasitaiko atvejų, kai kelios valstybės narės turi baudžiamąją jurisdikciją persekioti baudžiamąja tvarka už tą pačią nusikalstamą veiką. Todėl tarptautinėje ir Europos baudžiamojoje teisėje yra labai svarbu nustatyti tinkamiausią jurisdikciją, kurioje turėtų būti nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Tai būtina tam, kad būtų išvengta konfliktų dėl jurisdikcijos. Europos Sąjungoje didelė svarba teikiama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimui, todėl reikia stiprinti Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių pagrindines teises. Viena iš pagrindinių teisių yra teisė nevykdyti baudžiamojo persekiojimo skirtingose jurisdikcijose dėl tų pačių faktų. Jurisdikcijos konfliktai nėra naujas reiškinys ir galima daryti prielaidą, kad visada buvo atvejų, kai kelios valstybės galėjo taikyti savo baudžiamuosius įstatymus. Tačiau jurisdikcijos konfliktų problematika ypač išryškėjo, kai buvo sukurta Europos bendroji laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (LSTE), grindžiama abipusio pripažinimo principu. Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama Europos Sąjungos lygmenyje esančių nuostatų, skirtų baudžiamajai teisei dėl jurisdikcijos konfliktų reguliavimo, problematika ir poreikis atsirasti naujam reguliavimui šioje srityje. Pirma darbo dalis skirta atskleisti Europos Sąjungos lygmenyje kylančias problemas bei konfliktus dėl jurisdikcijos tarp valstybių narių. Darbe kritiškai įvertintos Europos Sąjungos lygmenyje esančios nuostatos, skirtos jurisdikcijos konfliktų prevencijai ir sprendimams, aptartas nusikalstamų veikų tarptautinis aspektas. Antroje darbo dalyje, analizuojant teismų praktiką, aptariamas non bis in idem principas jurisdikcijos konfliktų kontekste Europos Sąjungos lygmenyje. Trečioje darbo dalyje analizuojamas Europos teisės mokslininkų projektas, kuriuo siekiama sukurti naują teisinę sistemą, skirtą jurisdikcijos konfliktų prevencijai ir sprendimams, atskleidžiant stipriąsias ir tobulintinas sritis. Darbe išskirti probleminiai projekte siūlomų teisės aktų aspektai, lyginant su esamu teisiniu reguliavimu. Atlikus teisės aktų analizę ir išnagrinėjus praktines situacijas, prieita išvados, kad nepaisant Europos Sąjungos pastangų spręsti problemas dėl jurisdikcijos, konfliktų reguliavimas ES yra nepakankamas ir ribotas. ES lygmenyje esančiose nuostatose nėra išaiškinta, kaip turėtų būti sprendžiami jurisdikcijos konfliktai. Visi Europos Sąjungos lygmeniu pradėti pasiūlymai buvo beveik nenaudingi, nes valstybės narės nesusitarė dėl privalomo taisyklių rinkinio šiuo klausimu. Todėl, atsiradus jurisdikcijos konfliktui, gali atsitikti, kad valstybių taikytinos teisinės priemonės bus nepakankamos. Išanalizavus Eurojusto ataskaitas matyti, kad kreipimųsi teisinės pagalbos dėl jurisdikcijos konfliktų nėra daug. Nuostatose numatyta Eurojusto teisinė pagalba prisideda prie jurisdikcijos konfliktų sprendimo, tačiau jo funkcijos leidžia pateikti tik neprivalomąją nuomone šiais klausimais. Darbe iškelta hipotezė, kad Europos Sąjungos lygmenyje esančios nuostatos, skirtos baudžiamajai teisei dėl jurisdikcijos konfliktų reguliavimo, nepakankamai sprendžia jurisdikcijos konfliktus tarp valstybių narių, pasitvirtino. Išanalizavus esamą teisinį reguliavimą, galima pateikti rekomendacijas Europos Sąjungos valstybėms narėms, siekiant išvengti jurisdikcijos konfliktų, bendrai nustatyti nuostatas dėl geriausios vietos pasirinkimo baudžiamajam procesui Europos Sąjungos lygmenyje.

As the crime rate rises at an international level, there is an increase of cases when several Member States have criminal jurisdiction to prosecute for the same criminal activity in the European Union‘s criminal law. When several Member States have jurisdiction under their respective national law to prosecute and bring such cases to court, there may be problems and conflicts of jurisdiction between Member States. This can make problems arise not only when trying to ensure the coordination and effectiveness of criminal prosecution, as well as, trying to put non bis in idem principle in practice, which is consolidated in the Charter of Fundamental Rights of the European Union, which implies that the person cannot to be persecuted or punished twice in criminal proceedings for the same criminal offence. Conflicts of jurisdiction are not new phenomena and we can make an assumption that there were always cases when several nations could have applied their own criminal laws in practice. Nevertheless, the main problems of the conflict of jurisdiction were seen when the European Union's area of freedom, security and justice (ASFJ), which is based on the principle of mutual recognition, was established. It is very important to establish the most appropriate jurisdiction while examining criminal cases in the international and European criminal law. This is important to make sure that there will be no conflicts in regard to jurisdiction. Creating space of freedom, security and justice in the European Union is of great importance so it is necessary to strengthen the main rights of the people of the European Union. One of the main rights of citizens is not to be persecuted in different jurisdictions over the same facts. The Master's thesis examines the problems at EU level regarding the legal framework of criminal law on conflicts of jurisdiction and the necessity for a new legal framework in this area. The aim of the study is to analyze the main issues related to conflicts of jurisdiction and to clarify whether provisions of criminal law on the regulation of conflicts of jurisdiction at the EU level are aimed to solve conflicts of jurisdiction between Member States. Research problems: 1. To clarify whether the provisions of the legal framework of conflicts of jurisdiction in criminal law at European Union level deal with conflicts of jurisdiction between Member States. 2. To identify main issues in regards to conflicts of jurisdiction in EU. 3. To reveal the shortcomings of the provisions of the existing legal framework in criminal law on conflicts of jurisdiction at the level of the European Union. 4. To analyze the principle of non bis in idem in the context of conflicts of jurisdiction. 5. After analysing legal framework, make recommendations. Methods used in research: document and system analysis, linguistic, logical-analytical methods of research. The first part of the work is to reveal problems arising in the existing legal framework of conflicts of jurisdiction between Member States at the European Union level. The provisions for prevention and solutions of conflicts of jurisdiction at EU level are critically evaluated, and the international dimension of criminal offenses is discussed here. While analysing the case-law, non bis in idem principle is discussed within the context of European Union‘s jurisdiction in the second part of this work. The third part of the thesis analyzes the project of scientists of European Law Institute, which aims to create a new legal framework for the prevention and solution of conflicts of jurisdiction, revealing areas of strength and improvement. This paper outlines the problematic aspects of the proposed legislation compared to the existing legal regulation. Following the analysis of the legislation and the analysis of the practical situations, it was concluded that, despite the European Union's efforts to address the issue of jurisdiction, conflict management in the EU is not sufficient and it is limited. The provisions at EU level do not clarify how conflicts of jurisdiction should be solved. All the proposals launched at European Union level were almost useless because the Member States did not agree on a binding set of rules on this issue. The analysis of Eurojust reports shows that there are not many requests for legal aid for conflicts of jurisdiction. The statutory Eurojust legal aid contributes to the resolution of conflicts of jurisdiction, but its functions only allow for not binding opinion on these issues. The hypothesis raised in the thesis is that the provisions of the regulation of conflicts of jurisdiction in criminal law at the European Union level do not adequately address conflicts of jurisdiction between Member States. After analyzing the existing legal framework, it is clear that some recommendations for Member States of the European Union can be made. One of which is to establish provisions on the best place for prosecution at European Union level together in order to prevent and solve conflicts of jurisdiction.