Mokinių kūrybiškumo raiška integruojant populiariąją muziką neformaliojo švietimo įstaigose

Abstract

Magistrinio darbo temos aktualumas siejamas su besikeičiančio pasaulio technologijomis, prie kurių žmogus privalo išmokti prisitaikyti. Senosios kartos prisitaiko, naujosios jau auga tokioje aplinkoje. Vadinamajai „Z kartai“ nebetinka tradicinės mokymo ir mokymosi priemonės, todėl privalu ieškoti naujų būdų siekiant sudominti šią naująją kartą. Populiariosios muzikos integracija į neformalųjį švietimą, tai vienas iš būdų sudominti ir patraukti naująją kartą.Darbe laikomasi nuostatos, kad populiarioji muzika –labaižinomi, pasklidę ir dažnai atliekami įvairių žanrų, stilių muzikos kūriniai, rodantys muzikos populiarumą. Ši muzikaskamba įvairiuose renginiuose (diskotekose, šokių klubuose, koncertuoseradijo stočių repertuare), ją skleidžiažiniasklaida (radijas, TV,kinas), daug įrašų klausoma ir namuose. Deja mokytojai kartais tokios patirties vengia,baidosistengiasi „įrodyti“ akademinės muzikos pranašumą, profesionalumąprieš populiariąją, arbaapskritai ignoruoja. Toks požiūris neduoda muzikinio ugdymo procesui teigiamų rezultatų. Taigi šio laikotarpio mokiniai –„Youtube karta“ mėgstantys populiariąją muziką, kuri formuoja ir jų gyvenimą, emocijas, bei požiūrį į visumą. Pasak bulgarų muzikos pedagogo G. Gaitandžijevo (1973), „lengvoji muzika“ yra galima priemonė vaikų muzikinio skonio irmeno kriterijų formavimuisi, todėl per pamokas turėtų būti pateikiami kokybiški ir sklandžiai atrinktipopuliariosios muzikos kūriniai.Vaikų muzikinių gabumų skatinimas yra vienas iš pedagoginio mokslo objektų, kurį galima įvardinti kaip vieną iš pačių būtiniausių sąlygų skatinančių reikštis prigimtiniamsvaikų kūrybiškumo reiškimuisi.Nors Lietuvoje ir visame pasaulyje kūrybiškumasmokslo plotmėje pradėtas aiškinti jau prieš kelis dešimtmečius, tačiau vis dar trūksta duomenų atskleidžiančiųkūrybiškumo raiškos skatinimo svarbą mokinių ir jų pedagogų gyvenamuose. Manoma, jog kūrybiškumas yra vienas reikšmingiausių, o galbūt ir pats svarbiausias gyvenimąvedantis variklis –tai žmogauspolinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, ar mąstymą, būdingas visiems, tačiau ne visi yra vienodai kūrybiški ar tam linkę žmonės.Kalbant apie kūrybiškumą, kaip apie bet kokią kitą žmogišką savybę, yra sunku pasverti, kas jį labiau lemia: prigimtis ar aplinka. Šiuometu nemažai diskutuojama, kas gali turėtiįtakos asmenybės kūrybiškumui skleistis, kokiąįtakągali mums sudarytivaikystėje įgyta patirtis bei motyvacija. Šių laikųpsichologai nebesiginčija ir teigia, kad labai svarbu tiek įgimti gebėjimai, tiek ir tai, kaip jie yra ugdomi.