| Abstract: | Magistrinio darbo temos aktualumas siejamas su besikeičiančio pasaulio technologijomis, prie kurių žmogus privalo išmokti prisitaikyti. Senosios kartos prisitaiko, naujosios jau auga tokioje aplinkoje. Vadinamajai „Z kartai“ nebetinka tradicinės mokymo ir mokymosi priemonės, todėl privalu ieškoti naujų būdų siekiant sudominti šią naująją kartą. Populiariosios muzikos integracija į neformalųjį švietimą, tai vienas iš būdų sudominti ir patraukti naująją kartą.Darbe laikomasi nuostatos, kad populiarioji muzika –labaižinomi, pasklidę ir dažnai atliekami įvairių žanrų, stilių muzikos kūriniai, rodantys muzikos populiarumą. Ši muzikaskamba įvairiuose renginiuose (diskotekose, šokių klubuose, koncertuoseradijo stočių repertuare), ją skleidžiažiniasklaida (radijas, TV,kinas), daug įrašų klausoma ir namuose. Deja mokytojai kartais tokios patirties vengia,baidosistengiasi „įrodyti“ akademinės muzikos pranašumą, profesionalumąprieš populiariąją, arbaapskritai ignoruoja. Toks požiūris neduoda muzikinio ugdymo procesui teigiamų rezultatų. Taigi šio laikotarpio mokiniai –„Youtube karta“ mėgstantys populiariąją muziką, kuri formuoja ir jų gyvenimą, emocijas, bei požiūrį į visumą. Pasak bulgarų muzikos pedagogo G. Gaitandžijevo (1973), „lengvoji muzika“ yra galima priemonė vaikų muzikinio skonio irmeno kriterijų formavimuisi, todėl per pamokas turėtų būti pateikiami kokybiški ir sklandžiai atrinktipopuliariosios muzikos kūriniai.Vaikų muzikinių gabumų skatinimas yra vienas iš pedagoginio mokslo objektų, kurį galima įvardinti kaip vieną iš pačių būtiniausių sąlygų skatinančių reikštis prigimtiniamsvaikų kūrybiškumo reiškimuisi.Nors Lietuvoje ir visame pasaulyje kūrybiškumasmokslo plotmėje pradėtas aiškinti jau prieš kelis dešimtmečius, tačiau vis dar trūksta duomenų atskleidžiančiųkūrybiškumo raiškos skatinimo svarbą mokinių ir jų pedagogų gyvenamuose. Manoma, jog kūrybiškumas yra vienas reikšmingiausių, o galbūt ir pats svarbiausias gyvenimąvedantis variklis –tai žmogauspolinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, ar mąstymą, būdingas visiems, tačiau ne visi yra vienodai kūrybiški ar tam linkę žmonės.Kalbant apie kūrybiškumą, kaip apie bet kokią kitą žmogišką savybę, yra sunku pasverti, kas jį labiau lemia: prigimtis ar aplinka. Šiuometu nemažai diskutuojama, kas gali turėtiįtakos asmenybės kūrybiškumui skleistis, kokiąįtakągali mums sudarytivaikystėje įgyta patirtis bei motyvacija. Šių laikųpsichologai nebesiginčija ir teigia, kad labai svarbu tiek įgimti gebėjimai, tiek ir tai, kaip jie yra ugdomi.
The object of the research: expression of school learners’ creativity integrating popular music in institutions of non-formal education
The goal of the research: to reveal creativity of teachers and learners integrating popular music.
The objectives of the research:
1. To analyse scientific, methodological and pedagogical literature in terms of the analysed problem.
2. To carry out a questionnaire survey seeking to identify school learners’ creativity from the perspective of popular music integration in institutions of non-formal education.
3. To carry out qualitative research seeking to identify the attitude of teachers towards school learners’ creativity from the perspective of popular music integration in institutions of non-formal education.
The methods of research:
While writing the Master‘s thesis, the overview and analysis of scholarly literature sources was carried out, the respondents were provided with a questionnaire form; a semi-structured interview was used.
Conclusions:
The analysis of the scientific, methodological and pedagogical literature focusing on the analysed problem revealed that non-formal education consists of pre-school, pre-primary and other kinds of no-formal children’s education, adult education. Non-formal children education is a very important aspect of child‘s self-expression. The children, who attend non-formal education schools, are encouraged to self-express themselves through playing music, drawing or doing sports. The analysed scholarly literature sources allow stating that popular music has influence on the child‘s emotional maturity and self-expression, therefore it is highly important for teachers to be able apply the positive aspects of this music in the process of teaching and learning. Integration of popular music in institutions of non-formal education encourages expression of school learners’ creativity. The data received from the questionnaire surveys revealed that according to the respondents, popular music stimulates their musical creativity. Having conducted the semi-structured interview, it can be stated that music teachers consider popular music to be a means of promoting expression of creativity and tend to apply it in the classroom. |
