| Abstract: | Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami vidurio Lietuvoje laisvėje gyvenančių stumbrų paplitimo ir buveinių naudojimo duomenys.
Darbo objektas – Vidurio Lietuvoje (Panevėžio ir Kėdainių rajonuose) gyvenantys stumbrai (Bison bonasus L.)
Darbo metodai: Stumbrų apskaita vykdyta vizualiniu metodu, stumbrų bandos vietos nustatymui panaudotas GPS antkaklis, uždėtas patelei – vedlei. Bandos buvimo vieta fiksuota kas 8 val. Duomenų analizė atlikta, panaudojus ArGIS programinį paketą, buveinių naudojimui apskaičiuoti pasitelktas Jacobs‘o indeksas.
Darbo rezultatai. Laisvėje gyvenančių stumbrų didžiausios bandos laikosi 57183 ha teritorijoje (Panevėžio ir Kėdainių rajonuose). Per paskutinius ketverius metus stumbrų populiacija Lietuvoje padidėjo 73,3 proc. Stumbrai daugiausia laiko praleidžia uždarų vietovių (Jacos‘o indeksas - 0,46)-, kirtaviečių (Jacos‘o indeksas – 0,51) ir minkštųjų lapuočių (Jacos‘o indeksas - 0,22)- biotopuose, kuriuose vyrauja brandūs medynai (Jacos‘o indeksas - 0,49) augantys normalaus drėgnumo dirvožemyje (Jacos‘o indeksas - 0,13), o vengia kietųjų lapuočių (Jacos‘o indeksas – (-0,39) ir spygliuočių medynų (Jacos‘o indeksas – (-0,25)), bei pelkėtų (Jacos‘o indeksas – (-1) hidrotopų. Tyrimo metu pastebėta, kad stumbrų padaryta žala spygliuočių miškams 52,2 proc. buvo didesnė nei tauriųjų elnių (Cervus elaphus L.) padaryta žala. Stumbrų padaryti pažeidimai pasižymėjo 37,5 proc. didesniu pažeidimo pločiu, 33,1 proc. didesniu plotu ir vidutiniškai 52,2 cm mažesniame aukštyje, matuojant nuo šaknies kaklelio, prasidedančia pažeidimo pradžia, lyginant su Tauriųjų elnių padarytais pažeidimais. Pastebėda, kad stumbrai labiausiai lankėsi javų (Jacos‘o indeksas - 0,12) ir kukurūzų (Jacos‘o indeksas - 0,09) žemės ūkio kultūrose. Aplinkos apsaugos duomenimis, didžiausią žalą daro žieminių rapsų, žieminių kviečių ir žirnių pasėliams, o kompensacija išmokama ūkininkams už padarytą stumbrų žalą auginamoms žemės ūkio kultūroms nuo 2016 iki 2017 m. išaugo beveik tris kartus.
Research object – Bison (Bison bonasus L.) that live in the central Lithuania (Panevėžys and Kėdainiai districts).
Data collection methods: The record on bison was done using visual methods.A GPS collar has been used to identify the location of bison’s herd. We put the collar on the female bison which was the leader of the herd. The herd’s location was checked by us every 8 hours. The data analysis was performed using the ArGIS software package. Jacob’s index was used to calculate habitat preferences.
Final results: 1) The largest herds of free-living bison live in the area of 57183 ha (Panevėžys and Kėdainiai districts). In the last four years, the population of bison in Lithuania has increased by 73.3 per cent. 2) We found that bison spent most of the time in closed areas (Jacob's index - 0.46), timber-felling sites (Jacob's index - 0.51) and softwood trees (Jacob's index - 0.22). They have bee found in the habitat that has mature forests (Jacob's index - 0.49) that grow in soil and has a normal humidity level (Jacob's index - 0.13). Bison were avoiding hardwood trees (Jacob's index - (-0.39), coniferous forests (Jacob's index - (-0.25)), and swamps (Jacob's index- (-1) hydrotope.3) During the research was noticed that the damage caused by bison to coniferous forests was 52.2% higher than the damage caused by red deers (Cervus elaphus L.) The damage made by bison compering with red deers was 37.5 per cent larger in width of infringement, 33.1 per cent larger in width and approximately 52.2 cm in a lower height measuring from where the taproot damage starts.4) We noticed that bison were most likely to be seen in cereal fields (Jacob's index - 0.12) and corn fields (Jacob's index - 0.09). According to the environmental protection department's data, bison do the biggest damage to winter rape, winter wheat, and pea fields. For this reason, the monetary compensation to farmers rose almost triple from 2016 to 2017. |
