Sėjos laiko įtaka skirtingų veislių paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) produktyvumui
Šiame baigiamajame darbe yra pateikiami skirtingu laiku pasėtų dviejų žieminių kviečių veislių – 'Skagen' ir 'Julius', produktyvumo tyrimai. Darbo objektas. Skirtingu laiku pasėtas žieminių kviečių veislių 'Skagen' ir 'Julius' pasėlis. Darbo tikslas: Nustatyti sėjos laiko įtaką paprastojo kviečio produktyvumui ir fiziologinių rodiklių dinamikai. Tyrimų uždaviniai: 1.Ištirti fotosintezės pigmentų kiekį skirtingu laiku pasėtų žieminių kviečių lapuose, vegetacijos eigoje. 2.Nustatyti sausųjų medžiagų ir lapo ploto indekso pokyčius žieminių kviečių pasėlyje. 3.Nustatyti sėjos laiko įtaką žieminių kviečių grūdų kokybiniams rodikliams ir derlingumui. Darbo metodai. Darbe tirti žieminiai kviečiai buvo pasėti – rugsėjo 1 d., rugsėjo 14 d., rugsėjo 27 d. Tris kartus per vegetaciją tirti fotosintezės pigmentai, sausosios medžiagos, išmatuotas asimiliacinis lapų plotas. Grūdų kokybės rodikliai nustatyti priimtais standartiniai metodais. Duomenų statistinis patikimumas įvertintas dispersinės analizės metodu programa ANOVA, programinis paketas SELEKCIJA (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Darbo rezultatai. Didesnis fotosintezės pigmentų kiekis buvo kaupiamas vėlesnės sėjos 'Skagen' žieminiuose kviečiuose. Didžiausias chlorofilo a kiekis (2,37 mg g-1), chlorofilo b (0,70 mg g-1) buvo nustatytas plaukėjimo pabaigos – žydėjimo pradžios tarpsniu. Žieminių kviečių veislės 'Julius' lapai didžiausią karotenoidų kiekį (0,89 mg g-1) kaupė bamblėjimo tarpsniu. Vėlesnės sėjos augaluose nustatytas mažesnis lapų ploto indeksas, o augalams augant ir vystantis lapų ploto indeksas tolygiai didėjo. Didžiausias lapų ploto indeksas veislės 'Julius' (3,12) nustatytas bamblėjimo tarpsniu rugsėjo 14 dieną pasėtame pasėlyje, o veislės 'Skagen' (2,65) – plaukėjimo-žydėjimo tarpsniu, rugsėjo 1 dieną pasėtame pasėlyje. Didžiausias sausųjų medžiagų kiekis žieminių kviečių lapuose nustatytas plaukėjimo – žydėjimo tarpsniu – veislės 'Skagen' – 991,5 g m-2, o veislės 'Julius' – 870,0 g m-2. Vėliausiai pasėtų (rugsėjo 27 d.) kviečių derlingumas sumažėjo esmingai, lyginant su ankstyvesnės sėjos (rugsėjo 1d. ir 14 d.) žieminių kviečių derlingumu. Esmingai didžiausias derlingumas buvo gautas rugsėjo 1 d. sėjos žieminių kviečių 'Skagen' pasėlyje (8,88 t ha-1). Geresnės kokybės grūdai subrendo ankstyvesnės sėjos pasėlyje. Didžiausias baltymų (13,13 %), šlapiojo glitimo (25,0 %) kiekis bei sedimentacijos rodiklis (43,88 ml) nustatytas veislės 'Skagen' grūduose, subrendusiuose rugsėjo 1 d. ir 14 d. pasėtuose laukeliuose.
This final work presents productivity researches of two different winter wheat varieties - 'Skagen' and 'Julius' that were sown on different time.
Object of research: crop of winter wheat varieties Skagen and Julius sown on different time.
Aim of research: To determine influence of sowing time for winter wheat productivity and dynamics of physiological rates. Objectives of research: 1. To research amount of pigments in winter wheat, that were sown on different time, leaves during vegetation. 2. To determine changes of amount of dry matter and leaf index in winter wheat crop. 3. To determine sowing time influence for winter wheat grain quality parameters and grain yield.
Methods of research: Researched winter wheat were sown on September 1 th, September 14 th, September 27 th. Samples to research pigments of photosynthesis, dry matter, leaf assimilation area were taken three times per vegetation. Grain quality parameters were determined based on typical methods. Statistical reliability of data were evaluated using disperse analysis method – ANOVA, that includes software package SELEKCIJA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Results of research: Bigger amount of photsinthetical pigments were accumulated by winter wheat variety 'Skagen' that were sown later. Biggest amount of chlorophyllous a (2,37 mg g-1), chlorophyllous b (0,70 mg g-1) were determined on the stage of heading process. Leaves of winter wheat variety 'Julius' accumulated biggest amount of carotenoids (0,89 mg g-1) on the stage of booting. Lower leaf index was determined in plants that were sown later, whereas leaf index grew steadily during plant growth and development. Biggest leaf index of variety 'Julius' (3,12) was determined on stage of booting in the crop that was sown on September 14 th, while variety 'Skagen' (2,65) had the biggest rate on the stage of heading process in the crop that was sown on September 1 st. Biggest amount of dry matter in winter wheat leaves was determined in the stage of heading process . Variety 'Skagen' accumulated 991,5 g m-2, and variety 'Julius' – 870,0 g m-2. Yield of winter wheat that were sown the latest (September 27 th) was significantly lower compared to the yield of crops that were sown earlier (September 1 st and 14 th). Significantly highest (8,8 t ha-1) yield was determined in the crop of winter wheat variety 'Skagen' crop that was sown on September 1 st. Grain of better quality ripened in crops that were sown earlier. Biggest amount of protein (13,13 %), wet glutein (25,0 %) and sedimentation rate (43,88 ml) was determined in grains from winter wheat variety Skagen crops that were sown on September 1 st ant 14 th.