Jaunesniųjų paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, subjektyvi laimingumo patirtis mokykloje

Abstract

Lietuvoje paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,subjektyvus laimingumasyra mažai tyrinėta tema. Moksliniuose darbuose aptikta keletas tyrimų (Novak, Pocevičiūtė(2005); Rėklaitienė, Karpavičiūtė, Požėrienė,2010), kuriuose minima paauglių laimės samprata arba gyvenimo kokybė.Novak ir Pocevičiūtės(2005) atliktas tyrimas rodo, jog paaugliai mano, kad laimingumaspriklauso nuo paties žmogaus, o dėl materialinio skurdo žmogus nebūtinai jausis nelaimingas.Išvaizda neturi įtakos žmogaus laimingumui, o vaikų nesėkmės gali padaryti nelaimingus tėvus.Rėklaitienė et al. (2010) tyrė kurčių ir neprigirdinčių paaugliųgyvenimo kokybę. Tyrimorezultatai parodė, kad kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų paauglių savo gyvenimo fizinės, psichologinės, nepriklausomumo, dvasingumo, religijos bei įsitikinimų sričių subjektyvūs vertinimai yra žemesninei įprastos raidos asmenų. Taip pat tyrime išryškėjo tendencija, kad kurtieji ir neprigirdintieji savo socialinių santykių, sveikatos, bendros gyvenimo kokybės ir aplinkos gyvenimo sritis vertina geriau nei įprastos raidos asmenys.Lietuvos švietimo sistemoje akcentuojamas įtraukusis ugdymas.Pabrėžiama mintis, kad mokykla -skirta visiems. Išsamesnė subjektyviosasmens laimingumo patirties analizė leistų nuodugniau ištirti, kokius jaunesnieji paaugliai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, išskiria laimingumokriterijus, mokydamiesi bendrojo lavinimo mokyklose. Tai padėtų atskleisti įtraukiojo ugdymo pritaikomumą ir leistų suformuluoti rekomendacijų tolimesnei įtraukiojo ugdymo plėtotei.Tyrimas būtų svarbus praktiniu požiūriu mokytojams, specialiesiems pedagogams, psichologams ir kitiems mokyklos bendruomenės nariams. Uusitalo–Malmivaara et al. (2012) teigia, kad patiriama mokymosi sėkmė, akademiniai pasiekimai, mokytojų parama ir psichologinė mokyklos atmosfera koreliuoja su subjektyviuasmens laimingumu. Švietimo bendruomenė turėtų žinoti, kokioje aplinkoje ugdosi moksleiviai bei kaip tai siejasi su jų patiriama asmenine laime.Tyrimo objektas–jaunesniųjų paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, laimingumo patirtis mokykloje.Tyrimo tikslas –ištirti jaunesniųjų paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, laimingumo patirtį mokykloje.Tyrimo uždaviniai:1.Ištirti 5 jaunesniuosius paauglius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.2.Aprašyti kiekvieno tyrimo dalyviosubjektyvios laimingumo patirties mokykloje fenomenologinę struktūrąarbapagrįsti kodėl to negalima padaryti.3.Kategorizuoti jaunesniųjų paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sritis, kuriasjiedažniausiai akcentuoja, atskleisdamisavo subjektyvią laimingumo patirtįmokykloje 4.Suformuluoti bendrą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunesniųjų paauglių fenomenoliginį subjektyvaus laimingumomokyklojeapibrėžimą.5.Atskleisti, kaip jaunesnieji paaugliai, turintysspecialiųjų ugdymosi poreikių, išgyvena laimingumo patirtįmokykloje.Tyrimo metodas: interpretacinė fenomenologinė analizė, kokybinis interviu.Pilotinis tyrimas atliktas mokinių prašant rašyti rašinįsubjektyvaus laimingumo mokykloje tema.