| Abstract: | Asmens motyvaciją pasirinktai veiklai ir valingą elgesį gali veikti veiklos vadovo elgesys. Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai atlieka skirtingų sporto šakų, meistriškumo ir įvairaus amžiaus sportininkų motyvacijos (Sabaliauskas, 2011, Žilinskienė ir kt. 2015, Gražulis ir kt. 2016) bei trenerių vadovavimo stilių tyrimus (Mikalauskas, 2000; Mikalauskas, Bukauskas, 2005; Miškinis, 2005), tačiau retai atliekami tyrimai, kuriuose būtų analizuojami sportininkų motyvuoto ir valingo elgesio bei socialinių veikėjų poveikio sąsajos.
Tyrimui atlikti taikytas anketavimo/klausimyno, rezultatams apdoroti - matematinės statistinės analizės metodai ir instrumentai kintamiesiems tirti: naujoji sporto motyvacijos skalės versija (SMM II, Pelletier, Rocchi, Vallerand, Deci, Ryan, 2013), trenerių vadovavimo stiliaus/lyderystės sporte vertinimo skalė (LSS, Chelladurai, Saleh, 1980) bei adaptuotas valingo elgesio sporte tyrimo instrumentas (VKS, Wenhold, Elbe, Beckmann, 2009).
Tyrimo hipotezė: egzistuoja ryšys tarp sportininkų motyvacijos, valingo elgesio ir trenerio vadovavimo stiliaus; į sportininką orientuotas vadovavimo stilius galimai didina, o autokratinis – mažina skirtingų sporto šakų atstovų motyvaciją ir valingą elgesį. Tyrimo objektas: trenerių vadovavimo stilius, sportininkų sportinės veiklos motyvai, valingas elgesys. Tyrimo subjektas: 14-24 metų įvairių sporto šakų sportininkai, treneriai. Tyrime dalyvavo sportininkai, atstovaujantys dvi didžiausias, formalųjį mokinių švietimą papildančias Vilniaus miesto sporto organizacijas: Vilniaus miesto sporto centrą ir žaidimų sporto mokyklą “Tauras”. Vidutinis visų apklaustųjų (n=525) amžius – 16,18±2,34 metų, sportinis stažas – 5,11±2,91 metų. Tyrimo tikslas: atskleisti ryšį tarp trenerių vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio, atskleidus esminius motyvacijos ir valingo elgesio veiksnius bei trenerių vadovavimo stiliaus skirtingų sporto šakų kontekste.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti 14-24 metų amžiaus sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio veiksnius skirtingų sporto šakų kategorijų kontekste;
2. Išsiaiškinti skirtingų sporto šakų kategorijų trenerių vadovavimo ypatumus;
3. Ištirti trenerių vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio tarpusavio ryšius.
Magistro darbo struktūra ir turinys: darbą sudaro 74 puslapių ir 6 priedai, 3 lentelės, 49 paveikslai ir 91 literatūros šaltiniai.
Tyrimo rezultatai: visų 7 sporto šakų kategorijų sportininkai labiausiai sutinka su vidinės motyvacijos pažinti, sužinoti ir pajausti subskale, savęs optimizavimo faktoriumi (bendru pasitikėjimu savimi, savarankišku pasitikėjimu savimi treniruotėse ir varžybose) ir trenerių teigiamojo grįžtamojo ryšio subskale. Mažiausiai išreikšta amotyvacijos teiginių subskalė, aktyvumo trūkumo faktorius ir autokratinio trenerių elgesio subskalė. Koreliacijos analizės rezultatai atskleidė, kad tarp mažiausiai ir daugiausiai išreikštų visų kintamųjų subskalių neigiamas koreliacinis ryšys (r<0) ir statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,01). Galima teigti, jog amotyvuotas sportininkų elgesys neigiamai veikia sportuojančiųjų savęs optimizavimą, vidinė sportininkų motyvacija galimai mažina sportuojančiųjų aktyvumo praradimą treniruotėse ir varžybose, trenerio suteikiamas teigiamas grįžtamasis ryšys galimai mažina sportininkų amotyvaciją, o didėjanti sportininkų vidinė motyvacija galimai mažina trenerių autokratinį elgesį. Tarp trenerių vadovavimo stiliaus ir valingo elgesio bei įžvelgtas silpnas neigiamas koreliacijos ryšys ( r= -0,358, p<0,001), kaip ir tarp motyvacijos ir trenerio vadovavimo stiliaus (r= -0,352, p<0,001), o tarp motyvacijos ir valingo elgesio – vidutiniškai silpnas neigiamas ryšys (r= -0,500, p<0,001). Tarp visų kintamųjų - statistiškai reikšmingi skirtumai.
Tyrimas atskleidė, kad skirtingų sporto šakų kategorijų atstovai, nepriklausomai nuo sporto šakos specifikos, treniruojasi ir užsiima sportine veikla dėl vidinių motyvų: siekia sužinoti daugiau apie savo sporto šakas, atrasti naujus treniruočių metodus ir strategijas, įvertinti savo pačių asmenines galimybes. Tiriamieji išsiskiria pasitikėjimu savimi ir gebėjimu prisiimti atsakomybę už sprendimus susijusius su treniruotėmis ir varžybine veikla, nepasižymi nemotyvuotumu, sunkumų vengimu treniruotėse ir varžybose. Sportininkai teigiamai įvertino savo sporto šakų trenerių vadovavimo stilių ir didžiausiu atsakymų į teiginius vidurkiu pabrėžė, jog vertina trenerių gebėjimą teigiamai įvertinti jų pastangas ir rezultatus, suteikti teigiamą grįžtamąjį ryšį. Sportininkų atsakymai parodo, jog jų treneriai nepasižymi autokratiniu vadovavimo elgesiu. Esantys koreliaciniai ryšiai tarp tyrimo kintamųjų patvirtino tyrimo hipotezę, jog egzistuoja ryšys tarp trenerio vadovavimo stiliaus, sportininkų motyvacijos ir valingo elgesio sporte. Trenerio, kuriančio ryšį su sportininkais, grindžiant jį teigiamu grįžtamuoju ryšiu, vadovavimo stilius galimai didintų sportininkų motyvaciją ir valingą elgesį, lemiančius jo požiūrį į veiklą, siekiamus rezultatus, ugdymo(si) procesą, galimai didėtų motyvacija domėtis pasirinkta sporto šaka, gilintis į treniruočių procesą, strategijas, metodus, dalyvauti varžybose, siekiant patirti ir sužinoti savo galimybes, kistų požiūris į sunkumus, su kuriais susiduriama treniruočių ir varžybinėje veikloje bei didėtų sportininkų valios pastangos.
Motivation and personal behavior can be influenced by the behavior of the coach. Lithuanian scientists carry out research on different sports and of different ages athletes sport motivation (Sabaliauskas, 2011, Žilinskienė et al. 2015, Gražulis et al. 2016) and research about coach leadership styles (Mikalauskas, 2000; Mikalauskas, Bukauskas, 2005), but rarely analyze the correlation between motivated and wilingness of athletes and the impact of social actors.
The method used for this analysis was questionnairing, while mathematical statistical analysis methods have been applied to process the results. The variables have been examined utilizing the following instruments: the new version of the sport motivation scale (SMM (II), Pelletier, Rocchi, Vallerand, Deci, Ryan, 2013), coach leadership style assessment scale (LSS, Chelladurai, Saleh, 1980), and an adapted sports motivation and willingness scale (VKS, Wenhold, Elbe, Beckmann, 2009).
The hypothesis of this paper is that there is a correlation between willingness and motivation for sport in athletes and coach leadership style. An athlete-oriented leadership style can potentially increase the motivation and willful behavior in athletes, while autocratic behavior can reduce it in athletes in various sports.
The objects of the study are coach leadership style, athlete motivation and willingness.
Study subject: 14-24 year-old athletes and their coaches. The study involved athletes from the two largest formal education organizations in Vilnius: Vilnius City Sports Center and “Tauras” Sports School. The average age of all respondents (n = 525) is between 16 and 18 years old, and the average experience in sports is 5.11 ± 2.91 years.
The aim of the study is to reveal the connection between coach leadership style, athlete motivation and their willingness, while uncovering the essential factors for the three objects of the study in the context of different sports.
Study objectives:
1. To investigate and reveal the characteristics of athlete motivation and willingness in individual and team games, duel sports, gymnastics, athletics and water sports.
2. Reveal the characteristics of coach leadership style in different sports.
3. Examine whether the coach leadership style has an effect on athlete motivation and willingness.
The contents of the paper: 74 pages and 6 appendixes, 3 tables, 49 images, 91 literary sources.
The results of the study showed that athletes from all 7 different sports categories mostly agree with the subscale of internal motivation to know, learn and feel. They also mostly agree with the self-optimisation factor (overall confidence in oneself, self confidence during workouts and competitions) and the positive feedback from the coach. The results also showed that athletes do not agree with the amotivation factor, non-activity factor and the autocratic coach behavior. Correlation analysis revealed that there is a negative correlation ( r<0) and statistically significant differences of variables (p<0,001) from the most disliked to the most liked factors of leadership styles, sport motivation and willful athlete behaviour. It can be argued that amotivational athlete behavior adversely affects their self-optimization, internal motivation potentially reduces the loss of activity in athletes during workouts and competitions and that positive feedback from coaches can potencially lower athlete amotivation. Internal motivation can also potentially reduce autocratic coach behavior. The analysis revealed a weak negative correlation between coach leadership styles and sport motivation (r=- 0,352, p<0,01) and willful athlete behaviour (r= -0,358, p<0,001) and exposed a medium-weak negative correlation (r= -0,500, p<0,001) between sport motivation and willful athlete behaviour. There are statistically significant differences (p<0,001) among all the variables.
The analysis revealed that the representatives of different sports categories, regardless of the nature of sport, are engaged in sporting activities based on inner motives: wanting to know more about their sport, to discover new training methods and strategies and assess their own personal potential. The analysis revealed that all athletes possess self trust, the ability to take responsibility for decisions related to the activity of workouts and competitions and do not avoid difficulties that may arise. Most athletes have a positive opinion of their coaches because they positively assess the results of their efforts and give positive feedback about it. According to the athletes, their coaches do not have autocratic behavior habits. Correliation between the variables of the study confirmed the hypothesis that correlation between willingness, motivation and coach leadership style exists; an athlete-oriented leadership style potentially increases the motivation and willingness, while authoritaric behavior reduces the motivation and willful athlete behavior in different sports. The leadership style based on positive feedback could potentially increase athlete motivation and behavior determining their attitude towards the activity, goals, educational process and possibly their motivation to deepen the knowledge of the training process, strategies and methods. It could also determine their wilingines to discover their opportunities, change their approach to difficulties encountered during workouts and competitions and increase effor that they put into their activities. |
