| Abstract: | SANTRAUKA
Šiuolaikinėje visuomenėje psichikos ligomis sergančių asmenų nuolatos daugėja. Gydytojai -
psichiatrai gali asmeniui padėti išgyventi krizes, nerimo priepuolius ir kitus panašius negalavimus, tačiau
kelias iki pilno socialinio funkcionavimo yra ilgas ir šiuo atveju didelis vaidmuo teikiamas
psichosocialinei reabilitacijai. Psichosocialinės reabilitacijos įgyvendinimo procese jungiamos skirtingos
profesinės veiklos formos, viena jų – užimtumas, įvardijamas kaip proceso dalis, būtina normaliam
asmens funkcionavimui. Užimtumas - teisėta (įstatymų nedraudžiama) darbinė arba laisvalaikio žmonių
veikla, kurianti nematerialines vertybes, siekiant patenkinti asmeninius poreikius. Šiandienos Lietuvoje
didžioji dalis užimtumo programų organizatorių yra socialiniai darbuotojai.
Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti užimtumo programų praktinį įgyvendinimą VšĮ Rokiškio
psichiatrijos ligoninėje – vienintelėje įstaigoje Lietuvoje priverstinai gydančioje teismo psichiatrijos
pacientus. Tyrimo hipotezės - teisiškai reglamentuotas užimtumo programų poreikis yra tikslingai
įgyvendinamas teismo psichiatrijos pacientų psichosocialinėje reabilitacijoje, siekiant jų resocializacijos
ir integracijos, tačiau užimtumo programos teismo psichiatrijos įstaigoje tik iš dalies patenkina pacientų
poreikius, pakanka materialinių išteklių, tačiau trūksta žmogiškųjų išteklių užimtumo programoms
įgyvendinti. Tyrimo tikslui įgyvendinti iškelti uždaviniai: 1) atskleisti užimtumo programų reikšmę
teismo psichiatrijos pacientų psichosocialinėje reabilitacijoje; 2) išanalizuoti socialinio darbuotojo
vaidmenis ir profesines kompetencijas dirbant sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) apibūdinti VšĮ Rokiškio
psichiatrijos ligoninės veiklą ir užimtumo ypatumus; 4) ištirti užimtumo programų įgyvendinimą teismo
psichiatrijos pacientų psichosocialinėje reabilitacijoje: darbuotojų ir pacientų požiūriu.
Tyrimas atliktas taikant kiekybinį tyrimo metodą – anketinę apklausą. Tyrimas buvo atliktas
2018 metų gruodžio mėnesį baigiamosios profesinės veiklos praktikos metu. Tyrime dalyvavo: VšĮ
Rokiškio psichiatrijos ligoninės darbuotojai. Išdalinti anketų – 133, sugrįžo – 89. Antra respondentų
grupė – pacientai, dalyvaujantys užimtumo programose. Išdalinta anketų – 68, sugrįžo – 50. Visi gauti
duomenys apdoroti statistikai naudojant Microsoft Office Excel programa.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog įstaigoje veikiantys užimtumo centrai leidžia pacientams rinktis
iš didelio užimtumo programų spektro. Visos programos yra orientuotos į savarankiško funkcionavimo
atgavimą ir pritaikytos specifiniams pacientų poreikiams – įrengtos modernios patalpos, suteikiamos
visos priemonės ir medžiagos reikalingos užsiėmimams. Pacientai, lankantys užimtumo programas
nurodė, jog užsiėmimai jiems naudingi, didina pasitikėjimą savimi, nes leidžia atkurti prarastus gebėjimus
ar įgyti naujų. Didžioji dalis pacientų tikisi, jog užimtumo programų metu įgyti įgūdžiai leis ateityje
lengviau integruotis į visuomenę. Nustatyta, jog pagrindinis darbo principas įstaigoje – komandinio91
darbo, tai sudaro sąlygas pacientams teikti kokybiškas, profesionalias paslaugas, tačiau, nepaisant to,
pacientams neretai trūksta žinių ir supratimo apie gydymo eigą, procesą, naudą ir rezultatus.
Psichoedukacijos metodas ligoninėje yra gana siauros paskirties ir neteikia pakankamai naudos. Taipogi,
išaiškinta, jog į užimtumo programas įtraukiami ne visi ligoninės pacientai, dėl šios priežasties nukenčia
paslaugų teikimo kokybė ligoninėje.
Šį magistro darbą sudaro: įvadas, sąvokų žodynėlis, trys skyriai, mokslinė diskusija, išvados,
rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis ir priedai. Darbo apimtis – 93
psl. (be priedų), 36 lentelės ir 7 paveikslai.
Raktiniai žodžiai: psichosocialinė reabilitacija, užimtumo programos, teismo psichiatrijos
pacientai, socialinis darbuotojas, komandinis darbas.
SUMMARY
In modern society, the number of people suffering from mental illness is constantly increasing.
Doctors - psychiatrists can help a person survive crises, anxiety attacks and other similar ailments, but the
path to full social functioning is long and in this case a great role is played by psychosocial rehabilitation.
In the process of implementing psychosocial rehabilitation different forms of professional activity are
combined, one of them - occupation, which is referred to as part of the process, necessary for normal
functioning of the person. Occupation - a legitimate (not prohibited by law) work or leisure activity that
creates intangible values to meet personal needs. In today Lithuania most of occupational programs
organizers are social workers.
The aim of this thesis was to analyze the practical implementation of occupational programs at
the public institution Rokiškis Psychiatry Hospital - the only institution in Lithuania providing forced
treatment of forensic psychiatric patients. Research hypotheses - a legally regulated need for occupational
programs is purposefully implemented in the psychosocial rehabilitation of patients in psychiatric care,
with a view to their re-socialization and integration, although occupational programs in a psychiatric
institution only partially meet the needs of patients, material resources are sufficient, therefore human
resources are lacking occupational programs. For implementation of the aim four tasks were set 1) to
reveal the significance of occupational programs in psychosocial rehabilitation of forensic psychiatric
patients; 2) to analyze the roles and professional competences of a social worker while working in a
health care institution; 3) to describe the activities and peculiarities of occupation of the public institution
Rokiškis psychiatric hospital; 4) to investigate the implementation of occupational programs in
psychosocial rehabilitation of forensic psychiatric patients: from the point of view of workers and
patients.
The study was conducted using a quantitative survey method - a questionnaire survey. The study
was conducted in December 2018 during the final professional practice. The study was attended by:
public institution Rokiškis psychiatric hospital. 133 questionnaires were distributed, 89 - returned. The
second group of respondents – patients participating in occupational programs. Distributed questionnaires
- 68, returned - 50. All data received were processed using the Microsoft Office Excel.
The results of the study revealed that the occupational centers in the institution allow patients to
choose from a wide range of occupational programs. All programs are aimed towards self-functioning
recovery and tailored to the specific needs of patients - equipped with modern facilities, all the facilities93
and materials required for the sessions. Patients attending occupational programs have indicated that the
activities are useful to them, increasing self-confidence by allowing them to regain lost skills or gain new
ones. The vast majority of patients expect that skills acquired through occupational programs will make it
easier to integrate into society in the future. It has been established that the main working principle in the
institution is teamwork, which allows patients to be provided with quality, professional services, however,
patients often lack knowledge and understanding of the course, process, benefits and results of treatment.
The method of psychoeducation in a hospital is quite narrow and does not provide enough benefits. It has
also been clarified that not all hospital patients are included in occupational programs, which has negative
effects on the quality of service in hospital.
This master's thesis consists of: introduction, glossary of terms, three chapters, conclusions,
recommendations, references, summary in Lithuanian and English, annexes. Thesis consists of: 93 p.
(without annexes), 36 tables and 7 figures. Keywords: psychosocial rehabilitation, occupational programs,
forensic psychiatric patients, social worker, teamwork. |
