Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/93241
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Edukologija (S007) / Education
Author(s): Jaskelevičienė, Daiva
Title: Pameistrystės mokymo formos įgyvendinimo geroji praktika ir kliūtys
Other Title: Positive practice and problems of apprenticeship implementation
Extent: 65 p.
Date: 30-May-2019
Keywords: Pameistrys;Apprentice;Pameistrystė;Apprenticeship;Kliūtys;Barriers;Praktika;Practice
Abstract: Tyrimo aktualumas: intensyviai kintantis, įvairiomis inovacijomis grindžiamas darbo pobūdis Lietuvoje, prasta demografinė socialinė situacija, nesibaigianti švietimo reforma, mokinių, kurie renkasi profesijos mokymąsi ypatumai, bendrasis pasirengimas, silpnėjanti mokymosi motyvacija, psichologinė mokinių sveikata verčia sutelkti pastangas ir pasiekti, kad mokiniai, studentai ir kiekvienas, norintis patobulinti savo įgūdžius, profesinį mokymą ir profesijos mokymo organizavimą profesinio rengimo centruose atrastų kaip patrauklią galimybę integruotis į profesinę rinką ir susietų su mokymusi realioje darbo vietoje – pameistryste. Tyrimo problema: pameistrystės prоfesinio mоkymо fоrma Lietuvoje neturi tvirtų pameistrystės tradicijų, trūksta pameistrystės organizavimo ir vykdymo žinių bei praktinės patirties. Profesijos mokymo meistrams trūksta edukologijos, psichologijos, komunikacijos žinių. Pameistrystė profesinio mokymo formos plėtojimui Lietuvoje reikalinga nuosekli ir sisteminga teisinė bazė, numatanti aiškius santykius tarp visų pameistrystės sėkmingu funkcionavimu suinteresuotų grupių taip pat reikalingi nuoseklūs ir sistemingi bendro finansavimo mechanizmai, kuriuose dalyvautų darbdaviai, valstybė ir kiti suinteresuoti dalininkai. Tyrimo objektas: Pameistrystės mokymo formos įgyvendinimas. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti pameistrystės mokymo formos įgyvendinimo gerąją patirtį ir kliūtis. Magistro darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje aprašoma pameistrystės mokymosi formos samprata darbu grįsto mokymosi kontekste pameistrystės kaip mokymosi formos realizavimo patirtis užsienio šalyse, pameistrystės mokymosi forma plėtra Lietuvoje, kuri apima pameistrystės mokymosi formos struktūrą Lietuvoje ir pameistrystės įgyvendinimo gerosios praktikos ir kylančių problemų analizę. Antroje empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, vienaplanė, tiriamoji, instrumentinė atvejo studija. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Pameistrystė savo sistemoje apjungia tokius aspektus: institucinį aspektą (pameistrystės organizavimą), pedagoginį aspektą (tarpininkavimą / mentoriavimą) ir asmeninį aspektą (besimokančiojo tapatybę). Pagrindiniai elementai, kuriuos reikia tobulinti – švietimo sistemos optimizavimas, profesijos mokytojo prestižo kėlimas, profesionalių mokytojų dalykininkų rengimas bei profesinis orientavimas nuo pradinių klasių, profesinio mokymo mokytojų atlyginimas ir politiniai sprendimai Pameistrystės tikslas ir jo realizavimas turėtų padėti pameistriams išmokti kurti savo modelius, derinant jų patirtį su mokykloje išmoktomis teorijomis. Institucijos, realizuojančios pameistrystės kaip mokymosi formos programą turėtų stengtis įgalinti pameistrius tapti savo žinių kūrėjais, jas formuojant mokykloje ir darbo vietoje.
Relevance of the research: intensively changing nature of work in Lithuania, poor demographic social situation, endless education reform, specific attitude of pupils who choose the vocational training, weakening learning motivation, diminishing psychological health of vocational training pupils make the leaders and educators to concentrate efforts that would increase students and anyone wish to improve their skills in the system of vocational training while regarding VET centers as an attractive opportunity to integrate into the professional market. The way to reach this positive effect could be apprenticeship. The problem of research: There is no strong tradition of apprenticeship in Lithuania, there is a lack of knowledge and practical experience of apprenticeship organization and implementation in Lithuania. Vocational training masters lack the knowledge of education, psychology, and communication. The development of the apprenticeship vocational training form in Lithuania requires a coherent and systematic legal framework that provides a clear relationship among all stakeholders' groups that are interested in the successful functioning of apprenticeship, as well as in the establishment of consistent and systematic co-financing mechanisms involving employers, the state and other stakeholders. The Object of the study: Implementation of the form of apprenticeship training. Aim of the research: To analyze the good practice and obstacles of the implementation of the apprenticeship training. The Master's thesis consists of two parts. The first part describes the concept of apprenticeship learning in the context of work-based learning, experience of apprenticeship as a form of learning in foreign countries, the development of apprenticeship in Lithuania, which includes the structure of apprenticeship learning form in Lithuania and the analysis of good practice and emerging problems of apprenticeship implementation. The second empirical part presents the research methodology and methods. The main research strategy is an instrumental case study.The data were gathered during the structured interview and analysed with the help of quantitative content analysis. Conclusions and recommendations are presented at the end of the work. Apprenticeship in its system combines the following aspects: institutional aspect (organization of apprenticeship), pedagogical aspect (mediation / mentoring) and personal aspect (learner identity). Key Elements to Improve - Optimizing the Education System, Improving the Vocational Teacher Prestige, Training of Vocational Teachers and Vocational Guidance from Primary school, The Vocational Teacher Remuneration and Political Solutions.The purpose of the apprenticeship and its realization should help apprentices learn to develop their own models, combining their experience with the theories learned at school. Institutions implementing a program of apprenticeship as a form of learning a profession should endeavor to enable apprentices to become the creators of their knowledge by shaping them at school and in the workplace.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/93241
Affiliation(s): Bioekonomikos plėtros fakultetas
Filosofijos, psichologijos ir profesinės edukologijos katedra
Appears in Collections:2019 m. (ŽŪA BPF mag.)

Files in This Item:
daiva_jaskeleviciene_md.pdf795.93 kBAdobe PDF   Until 2024-05-30View/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

42
checked on Aug 15, 2019

Download(s)

8
checked on Aug 15, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.