Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/93223
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Agronomija (A001) / Agronomy
Author(s): Vasiliauskis, Airidas
Title: Skirtingų agrofitocenozių poveikis dirvožemio savybėms kalvotame žemaičių aukštumos regione
Other Title: Effect of different agrofitocenosis on soil properties in the hilly region of Žemaičiu highlands
Extent: 42 p.
Date: 27-May-2019
Keywords: Agrofitozenozės;Agrophytocenoses;Sėjomainos;Crop rotation;Dirvožemio savybės;Soil properties
Abstract: Tyrimas buvo atliktas 2018 m. LAMMC Vėžaičių filiale Kaltinėnuose, Šilalės r. stacionariuose šešialaukių sėjomainų laukuose. Tyrimo objektas dirvožemio agrocheminės ir fizikinės savybės skirtingose agrofitocenozėse. Tyrimų tikslas ir uždaviniai: įvertinti skirtingų sėjomainų poveikį dirvožemio agrocheminėms savybėms šlaite ir fizikinėms dirvožemio savybėms, skirtingose šlaito dalyse ir skirtinguose dirvožemio sluoksniuose. Tyrimams imta I-IV sėjomainų laukai, kuriuose augo šešti nariai: I. Sėjomainoje su juoduoju pūdymu – juodasis pūdymas, II. Įprastinėje lauko sėjomainoje – dobilų ir motiejukų mišinys II n. m., III. Antierozinėje javų – žolių sėjomainoje – dobilų ir motiejukų mišinys II n. m., IV. Antierozinėje žolių – javų sėjomainoje – liucernų, dobilų ir motiejukų mišinys IV n. m. Duomenys lyginti su 24-ių metų netręšiamu ir nešienaujamu daugiakomponenčių žolių mišiniu (V) bei tręšiamu ir šienaujamu žolių mišiniu (VI). Atlikus tyrimus nustatyta, kad skirtingos agrofitocenozės neturėjo esminės įtakos dirvožemio pH, tačiau judriųjų fosforo ir kalio kiekiai esmingai skyrėsi. Didžiausias (67,9 mg kg-1) judriojo fosforo P2O5 kiekis nustatytas juodojo pūdymo laukeliuose, o mažiausias (24,4 mg kg-1) ilgaamžiame nešienaujamame ir netręštame žolyne. Tuo tarpu judriojo kalio (K2O) didžiausias kiekis nustatytas įprastinėje lauko sėjomainoje ir ilgaamžiame nešienaujamame ir netręštame žolyne, mažiausias kiekis 44,0 mg kg-1 – ilgaamžiame šienaujamame ir tręštame žolyne. Dirvožemio fizikinės savybės kito esmingai, bet netolygiai. Dirvožemio tankis labiausiai kito šlaito viršuje 0-10 cm sluoksnyje, t. y. nuo 0,90 Mg m-3 ilgaamžiame nešienaujamame ir netręštame žolyne iki 1,45 Mg m-3 žolių-javų sėjomainoje. Skirtingos agrofitocenozės didžiausią poveikį dirvožemio drėgnumui turėjo šlaito viršutinėje dalyje ir mažesnį – šlaito viduryje ir apačioje. Dirvožemio bendrasis poringumas yra atvirkščiai proporcingas dydis dirvožemio tankiui ir skirtingose agrofitocenozėse kito netolygiai. Didžiausią teigiamą esminę įtaką porų, užpildytų vandeniu, kiekiui šlaito viršūnėje turėjo skirtingos agrofitocenozės, šlaito viduryje – juodasis pūdymas ir įprastinė lauko sėjomaina, o šlaito apačioje – juodasis pūdymas. Porų, užpildytų oru, kiekiui didžiausią įtaką turėjo ilgalaikių žolynų auginimas.
The research was conducted in 2018 at Vėžaičiai branch of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry in Department of Acid, Eroded Siol and Crop in Kaltinėnai, Šilalė district, in stationary fields of six-field crop rotation. The object of the research is the agrochemical and physical properties of soil in different agrophytocenoses. Purpose and objectives of the research: to evaluate the impact of different crop rotations on the agrochemical soil properties on the slope and physical soil properties in different parts of the slope and in different soil layers from 0-10 and 10-20 cm. Fields of I-IV crop rotation where was grew sixth crops: I. In crop rotation with black fallow land – black fallow land, II. In normal field crop rotation – the mixture of clover and timothy II n. m., III. In anti-erosion cereal-grass crop rotation – the mixture of clover and timothy II n. m., IV. In anti-erosion cereal-grass crop rotation – the mixture of alfalfa, clover and timothy IV n. m. The data were compared with the 24-year non-fertilised and was not mowed multi-component grass mixture (V) and the fertilised and mowed the grass of mixture (VI). The research has shown that different agrophytocenoses did not have a significant effect on the soil pH, but the contents of mobile phosphorus and potassium were never substantially different. The highest (67.9 mg kg-1) content of P2O5 mobile phosphorus was found in the black fields, and the highest level of mobile potassium (K2O) was found in conventional field rotation and in the long-term non-fertilised and in the mowing grassland. The physical properties of the soil were changing significantly but unevenly. The change of the soil density was most notable on the top of the next slope in the 0-10 cm layer, i.e. from 0.90 Mg m-3 in the long-term non-fertilised and non-mowed grassland, up to 1.45 Mg m-3 of the grass-crop rotation. Different agrophytocenoses had the the biggest impact on soil moisture at the top of the slope. In the middle and bottom of the slope impact on soil moisture was lower. The total soil porosity varied unevenly in the different agrophytocenoses. Different agrophytocenoses had the most impact on the amount of pores filled by water at the top of the slope; black fallow and the usual field crop rotation had the biggest positive impact in the middle of the slope, and the black fallow have the greatest impact at the bottom of the slope. Long-term grassland cultivation most of all affected the amount of air-filled pores.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/93223
Affiliation(s): Agronomijos fakultetas
Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas
Appears in Collections:2019 m. (ŽŪA AF mag.)

Files in This Item:
airidas_ vasiliauskis_md.pdf1.08 MBAdobe PDF   Until 2024-05-27View/Open

Show full item record

Page view(s)

54
checked on Mar 29, 2020

Download(s)

26
checked on Mar 29, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.