Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/93208
Type of publication: master thesis
Field of Science: Miškotyra / Forestry (A004)
Author(s): Kriūkienė, Svetlana
Supervisor: Straigytė, Lina
Title: Lietuvos miestų atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų palyginamoji analizė
Other Title: Comparative analysis of recreational green areas in Lithuanian cities
Extent: 52 p.
Date: 28-May-2019
Keywords: Miestų atskirieji rekreaciniai želdynai;Urban greenery;Išsidėstymas;Location;Plotas;Area;Želdynų analizė;Greenery analysis
Abstract: Sparčiai besivystanti mokslo, technikos ir ekonomikos pažanga lėmė gyventojų migraciją iš kaimiškųjų vietovių į miestą, taip sukuriant natūralų atotrūkį nuo gamtos. Vis daugiau gyventojų renkasi gyvenimą mieste, kur atsiveria daugiau ekonominių ir socialinių galimybių. Miestuose prasidėjus intensyviam statybų periodui, žaliesiems miestų plotams paliekami tik statyboms netinkami plotai, o dalis jau esančių želdynų dažnai atsiduria naujų statybų objektų zonoje. Želdynai – neatsiejama kokybiško gyvenimo dalis, mūsų miestuose. LR AM įstatyme yra pateikiamos minimalios normos atskiriesiems želdynams, tačiau kokia reali šių želdynų situacija Lietuvos miestuose, tyrimų yra mažai. Šiame tiriamajame darbe analizuoti atskirieji želdynai dvylikoje Lietuvos miestų, kurie atrinkti iš 5 etnografinių regionų. Nustatyta, kad daugiausia,- 88,03 m2 želdynų ploto vienam gyventojui tenka Utenos mieste. Iš visų analizuotų miestų, prasčiausi rezultatai – Varėnos mieste : čia vienam gyventojai tenka tik 14,62 m2 atskirųjų želdynų ploto. Tačiau atskirųjų želdynų trūkumą čia kompensuoja miestą juosiantys miškai. Atlikus želdynų išsidėstymo analizę ESRI ArcGis aplinkoje, nustatyta, kad daugelyje analizuotų miestų atskirųjų želdynų išsidėstymas atitinka tolygaus išsidėstymo principus, bei želdynai yra greitai pasiekiami gyventojams. Geriausiai želdynai išsidėstę Utenos, Rokiškio, Šakių ir Lazdijų miestuose. Tačiau analizuojant savivaldybių bendruosius planus ir kitą viešai publikuotą medžiagą, pastebima labai skirtinga atskirųjų želdynų situacija miestuose. Nors kai kuriuose miestuose yra pakankamas šių želdynų kiekis, dėl savo prastos būklės gyventojams šie želdynai yra nepatrauklūs, todėl jie nepilnai atlieka savo funkcijas.
Rapid development of science, technology and economics has caused the urbanization. More and more people choose to live in the city with more economic and social possibilities. An integral part of quality life in the city is greenery. However, because of intense construction, green areas are left only in areas not suitable for construction, and some existing green areas often fall into the area of construction. The Ministry of Environment of the Republic of Lithuania specifies the minimum norms for individual greenery, but the actual situation of these green areas in Lithuanian cities is limited.In this paper, separate green areas were analysed in twelve Lithuanian cities selected from 5 ethnographic regions. The research has showed that most of the area of greenery per capita is in Utena (88.03 m2). The worst results are in the city of Varena (14.62 m2 of individual green area per capita). The cartographic analysis of greenery in the ESRI ArcGis environment, shows that the location of individual green areas in most of the analysed cities meets the requirements and is easily and quickly accessible to the population. However, the analysis of the general and strategic plans of municipalities, shows that the situation of separate green areas in cities is noticeable. Although there is a sufficient amount of these green areas in towns, these green areas are unattractive due to their poor condition.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/93208
Appears in Collections:2019 m. (ŽŪA MEF mag.)

Files in This Item:
svetlana_kriukiene_md.pdf4.97 MBAdobe PDFView/Open

2019-05-28

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

75
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

106
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons