Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir paprastosios eglės (Picea abies L. Karst.) medžių dendrometrinių charakteristikų ir radialiųjų prieaugių dėsningumų palyginimas mišriuose ir grynuose medynuose
Magistro darbe nagrinėjama medyno rūšinės sudėties įtaka paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir paprastosios eglės (Picea abies L. Karst.) medžių dendrometriniams parametrams ir radialiesiams prieaugiams. Tyrimo objektas: - Paprastosios pušies ir paprastosios eglės medžiai, augantys grynuose ir mišriuose medynuose Jonavos, Kazlų Rūdos ir Prienų rajonuose. Darbo metodai: - Atsižvelgiant į medyno rūšinę sudėtį, lyginti medžių dendrometrinius parametrus ir radialiųjų prieaugių dėsningumus. Lyginami dendrometriniai parametrai: medžių skersmuo, aukštis, aukščio/skersmens santykis, lajos aukščio nuo medžio aukščio proporcija, lajos projekcijos plotas. Eksperimentinės medžiagos rinkimas, gręžinių paruošimas metinių rievių analizei, medžių metinių rievių matavimas. Surinkti duomenys buvo susisteminti, vėliau analizuojami naudojant Microsoft Excel ir Statistica programinę įrangą. Analizės metu naudotas ANOVA statistinės analizės modelis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad grynuose eglynuose vidutinis medžių skersmuo, aukštis ir lajos projekcijos plotas buvo didesni nei mišriuose medynuose. Mišriuose medynuose didesnis buvo eglių aukščio / skersmens santykis, lajos ir medžio aukščio proporcija. Tarp pušų dendrometrinių charakteristikų skirtumai buvo mažesni nei tarp eglių. Statistiškai patikimas skirtumas tarp pušų pastebėtas tik šis: pušynuose lajos aukščio nuo medžio aukščio proporcija yra didesnė nei mišriuose medynuose. Analizuojant radialiųjų prieaugių dėsningumus pastebėta, kad didžiausi eglių prieaugiai atitinkamais augimo metais nustatyti grynuose eglynuose. Pušų augimo į skersmenį dinamika grynuose ir mišriuose medynuose nesiskyrė. Mišriuose medynuose pušys į skersmenį priauga daugiau negu eglės. Didžiausi eglių radialieji prieaugiai nustatyti joms esant 9 – 10 metų amžiaus grynuose medynuose, o pušų – joms esant 6 – 7 metų amžiaus, mišriuose medynuose. Visuose trijuose tyrimo regionuose mišrūs medynai pasižymėjo didžiausiu tūriu, o gryni pušynai mažiausiu.
In this master thesis we evaluated the effect of stand composition on dendrometric parameters and radial increments of Scots pine (Pinus sylvestris L.) and Norway spruce (Picea abies L. Karst.). Research object: - Scots pine and Norway spruce trees, growing in pure and mixed forest stands of Jonava, Kazlų Rūda and Prienai regions. Research methods: - The comparison of dendrometric parameters and radial increments, regarding the stand composition. We compared the following parameters: tree diameter, height, height/diameter ratio, crown proportion, crown projection size. The research methods included field measurements of above mentioned parameters, treering sampling, tree-ring measurements. The collected data were analyzed using Microsoft Excel and Statistica software. For the analysis we applied ANOVA method. The results of our research showed, that in pure spruce stands the average tree diameter, height and crown size were bigger, than in mixed stands. The height/diameter ratio and crown proportion of spruce trees were bigger in mixed stands. For the pine trees the differences were smaller, than for the spruce trees. Statistically significant difference could be observed only in one case: bigger crown proportion in pure pine stands. The biggest radial increments of spruce trees could be observed in pure spruce stands. The increment dynamics of pine trees was the same both in pure and mixed stands. In mixed stands the radial increments of pine trees were bigger, than those of spruce trees. The biggest radial increments of spruce trees were noticed in the age of 9-10 years in pure stands, and of pine trees – in the age of 6-7 years in mixed stands. In all three research regions mixed stands had the biggest volume, and pure pine stands – smallest volume.