| Abstract: | Baigiamajame darbe tiriami produktyviausi Lietuvos pušynai, jų dendrometriniai rodiklai bei radialinis prieaugis.
Darbo objektas: 17 grynų, 90–110 metų amžiaus Lietuvos pušynų, kurių plotas nuo 1,1 ha iki 11,3 ha. Medynai pasižymėjo dideliais (>600 m3/ha) sukauptais tūriais. Visi produktyviausi Lietuvos pušynai išsidėstę Lietuvos pietinėje dalyje – Prienų regioniniame padalinyje.
Darbo tikslas: įvertinti produktyviausių bręstančių ir brandžių Lietuvos pušynų kiekybinius ir kokybinius parametrus.
Darbo metodai: Medynų dendrometriniai rodikliai buvo nustatomi laikinose tyrimų aikštelėse, kurios išdėstomos tolygiais atstumais sklype. Minimalus apskaitos aikštelių skaičius medyne buvo nustatomas atsižvelgiant į Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (2016) 24.3 priedą. 1,1–2,0 ha ploto sklypuose buvo išskiriamos 4 apskaitos aikštelės, 2,1–3,0 ha – 5 apskaitos aikštelės, 3,1 ir daugiau ha – 7 apskaitos aikštelės. Lauko darbų metu apskaitos aikštelės buvo atidedamos naudojantis rankiniu GPS prietaisu.
Norint įvertinti našiausius Lietuvos pušynus dendrometriniais aspektais, 1,3 m aukštyje buvo matuojami visi storesni nei 8 cm medžiai. Kiekvienam į apskaitos aikštelę patenkančiam medžiui nustatyti tokie dendrometriniai (aukštis, skersmuo, žalių bei sausų šakų aukštis, Krafto klasė) bei kokybiniai (kreivumas ir jo pobūdis, šakų storis, dviviršūniškumas) rodikliai. Įvertintas esamas tikslinių medžių rūšių pomiškis (vnt./ha), trako tankis, pagrindinės trako rūšys ir žolinė danga. Kiekvienoje apskaitos aikštelėje buvo patikslinta augavietė.
Darbo rezultatai: Tyrimo metu išskirta 81 laikina apskaitos aikštelė, jose įvertinti 3194 medžiai. Visi gauti rezultatai buvo palyginti su miškotvarkos darbų metu gauta informacija. Miškotvarkos duomenimis, vidutiniai aukščiai tiriamuose medynuose siekė 32–35 m. Mūsų atlikto tyrimo duomenų analizė rodo, kad vidutiniai medynų aukščiai kito nu 29 iki 36 m. Tyrimo metu nustatyta, kad miškotvarkos pateikti medynų aukščiai vidutiniškai yra apie 1 m mažesni, nei gauti tyrimų metu, o vidutinis skersmuo didesnis apie 2 cm.
Tirtų medynų vidutinis tūris yra 74 m3/ha didesnis nei pateiktas miškotvarkos duomenyse.
Tiesūs medžiai sudarė 86 %, vidutinio kreivumo 12 %, kreivi – 2 %.
In the final work, the most productive pine forests in Lithuania, their dendrometric parameters and radial growth are studied.
Object of the work – 17 pure, 90-110-year-old Lithuanian pine forests varying in size from 1.1 ha to 11.3 ha. The stands were large (> 600 m3 / ha). All the most productive pine forests in Lithuania are located in the southern part of Lithuania - the Prienai regional division.
Aim of the research: to evaluate the quantitative and qualitative parameters of the most productive maturing and mature Lithuanian pine forests and discuss them.
Research methods: The dendrometric indicators of the stands were determined on temporary sites, which are spaced evenly on the plot. The minimum number of accounting sites in the stand was determined in accordance with Annex 24.3 of the Forest Management Operations Manual (2016). In the plots of 1.1-2.0 ha, 4 accounting sites were separated, 2.1-3.0 ha - 5 accounting sites, 3.1 and more ha - 7 accounting sites. During field work, accounting sites were postponed using a manual GPS device. To measure the most efficient pine forests in Lithuania with dendrometric dimensions, all thicker trees than 8 cm at 1.3 m were measured. Dendrometric (height, diameter, height of green and dry branches, Kraft class) and qualitative (curvature and its nature, thickness of branches, bipolar) are defined for each tree entering the accounting area. Existing subspecies (target / ha) of target tree species, cage density, main cage species and herb cover were evaluated. The site was refined in each accounting site.
Research results: During the study, 81 temporary accounting sites were identified and 3194 trees were evaluated. All results obtained were compared with the information received during forest management. According to the forest management data, the average height in the investigated stands was 32 - 35 m. Analysis of the data from our study shows that the average stand height changed from 29 to 36 years. The study found that the forest stand height is approximately 1 m lower than the average during the study and the average diameter is about 2 cm. The average volume of the investigated stands in the parcels is 74 m3 / ha higher than that presented in the forest management data. Straight trees accounted for 86%, average curvature 12%, curve - 2%. |
