| Abstract: | Lietuvoje daugelis šeimų susiduria su didelėmis skurdo ir socialinės atskirties problemomis. Pasak Vaitkevičiaus (1995, p. 71), „Šeima užima svarbiausią vietą ugdant ir socializuojant asmenybę, kadangi ji veikia vaiką, kaip ir kiekvieną kitą šeimos narį, tiesiogiai visose savo gyvenimo srityse, nuo jos priklauso, kaip vyksta fizinis, socialinis ir emocinis žmogaus vystymasis visą gyvenimą“. Nuo šeimoje vaikui įdiegtų vertybių priklauso tolesnis žmogaus gyvenimas, kaip jis, gyvendamas savarankiškai, gebės spręsti iškilusias problemas, įveikti krizes. Šio tyrimo tikslas - atskleisti globos įstaigose užaugusių moterų motinystės patirtis,
remiantis stipriųjų pusių perspektyva, ir aptarti motinystės įgūdžių ugdymo ypatumus pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose. Tyrime dalyvavo motinos, kurios buvo atrinktos pagal tam tikras panašias savybes, t. y. moterys, užaugusios globos institucijose ir gyvenančios / gyvenusios laikino apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams. Duomenims rinkti naudotas pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo 7 motinos. Moterų išgyvenimams atskleisti buvo naudojamas Saleebey (2009) pasiūlytas Stipriųjų pusių perspektyvos klausimynas. Šiame tyrime atsiskleidė, kad egzistuoja neabejotinas ryšys tarp vaikystėje patirtų traumų, fizinės prievartos, emocinio atstūmimo bei kitų negatyvių šeimos įvykių ir asocialaus elgesio formavimosi. Tyrimo dalyvių patirtos traumos vaikystėje nulėmė jų iškreiptą aplinkos suvokimą, nuolatinius grėsmės lūkesčius, nepasitikėjimą savimi, polinkį šeimos problemas spręsti pasitelkiant žalingus įpročius (vartoti alkoholį, narkotikus, rūkyti).
Many families in Lithuania are facing considerable poverty and social exclusion problems. According to Vaitkevičius (1995, p. 71), "Families perform the major role in educating and socializing personalities because family institutions make a direct impact on their children as well as on all the other family members in all the life spheres. The life-long physical, social, and emotional development of a person depends on his or her family". In order for a family to change the wrong lifestyle, the help of non-governmental organizations and other people as well as provision of social services are needed. The aim of this research was to reveal maternity experiences of the mothers living in the temporary accommodation institutions based on the strengths perspective and to discuss the peculiarities of teaching the mothers maternity skills within the environment of the Family Help Centre. The mothers who participated in the research had a similar background and were selected based on the following criteria: they were raised in the institutional care facilities and lived or had previously lived in the temporary accommodation institutions for mothers and children. A semi-structured interview was used to collect the data. 7 mothers participated in the research. The Strengths Perspective Questionnaire suggested by Saleebey (2009) was employed to reveal the experiences of the women. The research revealed that an undeniable link existed between the traumas, physical abuse, emotional rejection, and other family-related stressful life events experienced in their childhood and formation of their asocial behaviour. The traumas suffered by the research participants in the childhood engendered their distorted perception of the surrounding environment, constant feeling of threat, lack of self-confidence, and the tendency to solve their family problems by engaging in the substance abuse (alcohol or drug abuse, and/or smoking). |
