| Abstract: | Pabėgėliai Europoje skirtingai konstruoja socialinę gerovę. Jie turi nuostatas ir pažiūras, kad socialinės gerovės lygis Europoje yra aukštesnis nei jų gimtojoje šalyje. Jų drąsų apsisprendimą keliauti į Europą kertant kelių valstybių sienas, įveikiant dykumą ir jūrą lydi sunki patirtis, kuri labiausiai paveikia jų psichinę sveikatą priimančiose šalyse, kai susiduriama su tikrove. Šio tyrimo tikslas - išnagrinėti, kaip pabėgėliai suvokia ir konstruoja socialinę gerovę prieš ir po atvykimo į Lietuvą.
Magistro darbe taikomas kokybinis tyrimas ir konstruktyvistinė teorija siekiant atskleisti, kaip pabėgėliai aiškina ir konstruoja socialinę gerovę Lietuvoje. Tyrime naudojami pusiau struktūruoti interviu su trimis Lietuvoje gyvenančiais pabėgėliais iš Ukrainos, Sirijos ir Somalio kilmės ir su dviem socialiniais darbuotojais, dirbančiais su pabėgėliais tarptautinėje organizacijoje Lietuvoje. Duomenims analizuoti ir interpretuoti taikoma grindžiamoji teorija, nustatant temas ir jų tarpusavio ryšius.
Tyrimas atskleidžia, kad pabėgėliai remiasi įvaizdžių apie gerovės valstybę visuma. Tyrimo dalyviai turėjo tam tikrų stereotipų apie „turtingą gerovės sistemą“, kurie turėjo įtakos jų apsisprendimui ryžtis rizikingai kelionei į Europą. Geros darbo vietos, geresnės švietimo galimybės, geros apgyvendinimo (būsto) paslaugos – visi šie lūkesčiai ir vaizdiniai sudaro pabėgėlių įsivaizduojamo ir konstruojamo idealios socialinės gerovės sistemos konstrukto pagrindą. Tačiau, atvykę į Lietuvą ir susidūrę su tikrove, jų konstruktai keičiasi. Išryškėja kai kurie iššūkiai, pvz., darbo paieškos sunkumai, sunkumai susijungti su šeima, nepakankama socialinė parama, mažos pajamos. Visi šie faktoriai yra susiję su bandymais pabėgti į Vakarų Europą.
Remiantis tyrimo rezultatais rekomenduojama teikti papildomas paslaugas pabėgėliams atvykus į Lietuvą, pvz., konsultacijas dėl darbo, paaiškinti, kaip veikia socialinė sistema ir ko tikimasi iš socialinės sistemos paslaugų gavėjų ir klientų. Kita vertus, darbe pateikiama rekomendacijų, kaip turėtų būti tobulinami ir suteikiami nauji gebėjimai socialiniams darbuotojams, - tai padėtų jiems spręsti šią socialinę problemą. Iš naujų kompetencijų išskiriami gebėjimai dirbti su klientais iš kitos kultūros ir socialinės sistemos, atstovavimo gebėjimai.
Refugees have different constructs of welfare in Europe. They have the perception that welfare in Europe is better than in their native countries. Their brave decision to undertake the long journey across borders, deserts and seas into Europe for a better life is characterized by hurting experiences which most times affects their mental health in the receiving countries when faced with the reality. This study is intended to examine the constructions refugees have of the social welfare system in Lithuania before and after arriving the country.
The study is qualitative in nature and adopts a constructivist theory in understanding the thoughts refugees have of social welfare in Lithuania. The research uses semi-structured interviews to collect data from three refugees of Ukrainian, Syrian and Somalian background all living in Lithuania, and from two social workers with an international organization working with refugees in Lithuania. The research uses grounded theory in summarizing data, identifying themes patterns and relationships and developing and applying codes in analysing the data collected in the study.
The research mirrors the minds of Ukrainian, Syrian and Somalian refugees. The study reveals that refugees are led by their constructs of some universal of images of a welfare state. This stereotype influences their choice to undertake the risky journey to Europe to benefit from "a rich welfare system". Good jobs, better educational opportunities, good housing services are revealed as some of the constructs refugees have of an ideal social welfare system. However, after arriving Lithuania and faced with the reality, their constructs change. Some challenges are highlighted such as job difficulties, difficulty to reunite with family, low social support, low income, and escape attempts to western Europe.
From the results of the study it is recommended that some additional services be given to refugees upon arrival in Lithuania such as employment consultations, explanations on how the social system works and what is expected of them in the system. On the other hand, it is recommended that social workers get additional skills and knowledge to help them address this social problem such as working with cultural diversity and advocating for refugees. |
