| Abstract: | Žmogaus teisės su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sukūrimu 1948 metais tapo svarbia tarptautinės politikos sudedamąja dalimi, kuri pabrėžia, kad kiekvienas asmuo nusipelno lygių teisių bei būti nediskriminuojamas dėl savo rasės, lyties, tautybės ar įsitikinimų. 2009 metais su Lisabonos sutarties pasirašymu ES Pagrindinių Teisių Chartija tapo teisiškai įpareigojanti ES nares-valstybes. Žmogaus Teisės yra svarbi ES vidaus ir kaimynystės politikos dalis, tačiau yra per daug abstrakčiai reglamentuota. Lietuva 1995 metais pasirašė Europos Tarybos sukurtą Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, o 2004 metais tapo Europos Sąjungos valstybe nare. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas yra ištirti Europos Sąjungos įtaką Lietuvos žmogaus teisių politikai. Darbe keliami uždaviniai yra ištirti žmogaus teisių politikos kilmę, išanalizuoti jos istoriją Europos Sąjungos kontekste, ištirti žmogaus teisių raidą Lietuvoje prieš ir po įstojimo į ES. Darbo tema yra aktuali tiek Lietuvos, tiek ES lygiu. ES lygmeniu darbas padeda suprasti ES vykdomos politikos trūkumus, Lietuvos atveju darbas tiria šalies žmogaus teisių politikos raidą, atskleidžia įsisenėjusias žmogaus teisių problemas ir jų santykį su ES. Darbas tiria mažai tirtą problemą – aptakią, mažai tyrinėtą ES įtaką narių valstybių žmogaus teisių politikai. ES ratifikavo Lisabonos sutartį, kurioje įtvirtinta žmogaus teisių svarba sąjungoje prieš mažiau nei dešimtmetį, o ES įtaka naujai prisijungusioms Rytų ir vidurio Europos valstybėms yra mažai tyrinėta – dėl šių aplinkybių darbo tema turi mokslinį naujumą. Darbo tikslui pasiekti naudota literatūros ir dokumentų analizė, bei kokybinis tyrimas – pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos ir ES žmogaus teisių ekspertais. Darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje apžvelgiama žmogaus teisių politikos sąvoka ir istorija bei ES turimi principai šios politikos vystymui – sąlyginumo mechanizmas ir viršvalstybinės institucijos. Antra dalis skirta Žmogaus teisių padėties Europos Sąjungoje apžvalgai ir ES įtakos narių valstybių žmogaus teisių politikai analizei. Trečiojoje darbo dalyje apžvelgiama žmogaus teisių istorija ir padėtis Lietuvoje, žmogaus teisių probleminės sritys šalyje, tiriamas Lietuvos ir ES politinis santykis žmogaus teisių kontekste. Ketvirtoje darbo dalyje atliekama kokybinio tyrimo – pusiau struktūrizuoto interviu su Lietuvos žmogaus teisių ekspertais interviu – analizė, tiriama ES įtaka Lietuvos žmogaus teisių politikai. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad Europos Sąjungos įtaka Lietuvai žmogaus teisių politikos srityje buvo didžiausia derybiniu stojimo laikotarpiu, kai šalis, norėdama prisijungti prie ES, privalėjo įvykdyti iškeltus Kopenhagos kriterijus. Tuo metu su įstatyminės bazės pakeitimais buvo įtvirtinti diskriminacijos draudimai, pagerintos lyčių lygių galimybių užtikrinimo sąlygos. Paaiškėjo, kad po šalių tapimo ES narėmis, Europos Sąjunga neturi tinkamų mechanizmų kaip toliau plėtoti žmogaus teisių politiką ES valstybėse-narėse. Po 2004 metų žmogaus teisių politikos įgyvendinimo tempas Lietuvoje sumažėjo, tačiau ES turėjo įtaką Lietuvai šioje srityje per laisvo judėjimo netiesiogiai paskatintą kultūrinį atvirumą, finansinį prisidėjimą prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo. Žmogaus teisės Lietuvoje nėra vidaus politinės darbotvarkės prioritetu ir atlieka labiau parodomąją funkciją užsienio politikoje.
With ratification of Universal Human Rights declaration in 1948 human rights became important part of internation politics. It declares that every human being deserves to be treated with dignity and respect and not to be discreminated on the basis of race, gender,nationality and beliefs. In 2009 with ratification of Lisbon Treaty ES Charter of Fundamental Rights became legally biding to EU member-states. Human rights consist important part of EU internal and neighborhood policy, however it‘s legal reglamentation is too abstract. In 1995 Lithuania signes European Convention of Human rights and in 2004 it joined European Union. Aim of this master thesis is to examine EU influence on Lithuania‘s human rights policy. Objects of this paper to examine is. The objectives of the thesis are to examine the origin of human rights policy, to analyze its development in the context of the European Union, to investigate the development of human rights in Lithuania before and after joining the EU.
The topic of work is topical for both Lithuanian and EU. For EU this thesis helps to understand the shortcomings of EU policy implementation, in the case of Lithuania the work explores the development of Lithuanian human rights policy, reveals the long-standing human rights issues and their relationship with the EU. The work explores a little-investigated problem - a sleek, little-explored EU influence on the human rights policy of member states. he subject of the work has a scientific novelty due to the following reasons: EU has ratified the Treaty of Lisbon, which solidifed the importance of human rights in the Union, only less than 10 years ago. Also, he EU's influence on the newly acceded Eastern and Central European countries has been little researched.
This research paper consists of four parts. The first part reviews the concept and history of human rights policy and the tools that EU has to support and develop human right policy - the conditionality mechanism and supranational institutions. The second part reviews human rights situation in the European Union and analysis EU's influence on the human rights policy of member states. The third part of the thesis reviews the history and situation of human rights in Lithuania, problematic human rights issues in the country, analysis the Lithuanian-EU political relationship in the field of human rights. In the fourth part of the thesis the analysis of qualitative research - semi-structured interview with Lithuanian human rights experts - is performed, the influence of the EU on Lithuanian human rights policy is investigated.
An analysis of the data gathered during the research showed that the European Union's influence on Lithuania's human rights policy was highest during the accession accession period, when the country had to fulfill the Copenhagen criteria in order to join the EU. At that time, the amendments to the legal framework were used to reinforce the prohibitions of discrimination and to improve the conditions for ensuring gender equality. The research showed that after the countries join the EU, the European Union does not have the appropriate mechanisms to develop further human rights in the EU member-states. Since 2004, the pace of implementation of human rights policy in Lithuania has decreased, but the EU has had an influence on the cultural openness induced by free movement between member-states, its financial contribution was important to reducing domestic violence. Human rights in Lithuania are not a priority in the domestic political agenda and remain a more demonstrative part of foreign policy. |
