| Abstract: | Siekiant užtikrinti vaikų gerovę šeimose, turinčiose kompleksinių poreikių, specialistai, atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas, dažnai susiduria su pasipriešinimu: kai kurios šeimos nepripažįsta, kad jos turi problemų, todėl nenori dalyvauti pagalbos teikimo ir įgūdžių formavimo procese, tačiau tikisi, kad jų problemos bus išspręstos. Tai stabdo vaiko gerovės užtikrinimo procesus ir kelia probleminius klausimus: kokie vaiko gerovės užtikrinime dalyvaujančių specialistų veiksmai paskatintų kompleksinių poreikių turinčias šeimas ką nors keisti, siekiant pagerinti savo situaciją ir vaiko gerovę? Kaip užtikrinti vaikų, augančių kompleksinių poreikių turinčioje šeimoje, gerovę? Kaip praktikoje sprendžiamos etinės dilemos? Taigi, tyrimo tikslas – įgyvendinant mišraus dizaino empirinį tyrimą paaiškinti vaiko gerovės srities profesionalų požiūrį į kliento sistemos problemos kompeksiškumą bei įgyvendinamas praktikas vaiko gerovės srityje. Siekiant šio tikslo pasirinkta mišraus tyrimo strategija atliekant kiekybinį ir kokybinį tyrimus. Atliekant kiekybinį tyrimą, taikomas anketinės apklausos metodas, o, vykdant kokybinį tyrimą, taikomas pusiau struktūruoto interviu metodas. Mišraus dizaino kiekybinis tyrimas atskleidė, kad pagrindinės priežastys, skatinančios atsirasti kompleksinių poreikių turinčią šeimą, yra karta iš kartos perduodamos, nesprendžiamos šeimos problemos. Dėl to jos ne tik gilėja, bet ir sudaro terpę atsirasti naujų problemų. Šios problemos neigiamai veikia vaiko, augančio toje šeimoje, vystymąsi, socializacijos procesus ir gali nulemti panašų gyvenimo būdą. Tyrimo duomenimis, didesnė dalis darbuotojų intervencijos metu save laiko įgalintojais, kita dalis – kontrolieriais, tačiau šeimos juos visus vadina kontrolieriais. Toks požiūris į specialistus sukelia pasipriešinimą, nenorą keisti gyvenimo būdo, dėl to darbuotojai priversti paimti vaiką iš šeimos. Tyrimas atskleidė, kad visi vaiko gerovės srities profesionalai savo praktikoje susiduria su etinėmis dilemomis ir yra priversti laviruoti tarp profesinės išminties ir teisės aktų. Dėl šios priežasties kiekvienas specialistas, susidūręs su konkrečia situacija, bando išlaikyti pusiausvyrą tarp savo vertybių, profesinės išminties ir teisės normų. Apskritai tyrimas atskleidė, kad kiekvienas vaiko gerovės srities profesionalas tam tikroje situacijoje elgiasi skirtingai, tačiau dažniausiai priima sprendimą, nepalankų klientui. Apibendrinant darytinos išvados: nors kompleksinių poreikių turinti šeima susiduria su visa puokšte problemų, vaikai nenori būti atskirti nuo savo šeimos; dažniausiai vaikai prarandami, nes šeimos intervencijos metu nenori bendradarbiauti ir keisti; vaiko gerovės srities profesionalai, priimdami sprendimus, yra priversti laviruoti tarp profesinės išminties ir teisės aktų, tačiau praktikoje, priimant sprendimus, dažniausiai remiamasi teisės aktais, ir tai neužtikrina vaiko gerovės šeimoje.
While trying to ensure the welfare of children in families with complex needs, specialists performing their direct work duties often face resistance: some families refuse to recognize that they have problems and for this reason are reluctant to participate in processes of assistance and skill-building, yet, hope that their problems will be solved. Such behaviour slows down the processes designed to ensure children‘s welfare and raise the following problem questions: what actions of specialists taking part in ensuring children‘s welfare would encourage families with complex needs to change something in order to improve their own situation and their child‘s welfare? How can welfare of children growing up in families with complex needs be ensured? How are ethical dilemmas solved in practice? Thus, the aim of the research is by performing an empirical survey of mixed design to explain the attitude of the child welfare professionals to the complexity of the client system problem and the practices implemented in the field of child welfare. To achieve this goal, a mixed research strategy was chosen for quantitative and qualitative research. In a quantitative study, a questionnaire survey method was applied, while a semi-structured interview method was used in qualitative research. The quantitative research of mixed design revealed that the main reason why families with complex needs appear are family problems that pass from one generation to another unsolved. This way, the problems not only become more profound, they become a hotbed for other problems to emerge too. They have a negative effect on a child’s growing up in such family development, process of socialization and can encourage them to choose a similar lifestyle in the future. According to the data of the research, in the course of intervention the majority personnel consider themselves empowerers while the other part think of themselves as controllers, whereas families regard all of them as controllers. Such attitude to specialists causes resistance, reluctance to change lifestyle as a result of which personnel are obliged to remove the child from her family The research revealed that all professionals in the field of child’s welfare face ethical dilemmas while practicing their profession and have to juggle between professional wisdom and legislation. For this reason, when dealing with a specific situation, every specialist tries to maintain balance between their own values, professional wisdom and legal norms. In general, the research found that every welfare specialist deals differently with a specific situation, however, the decisions they take are most frequently unfavourable to their clients. In summary, there are several conclusions to be drawn: although families with complex needs face a whole constellation of problems, children do not want to be removed from their families; children are commonly removed because during intervention their families refuse to co-operate and change; professionals in child welfare field are forced to move between professional wisdom and legislation, but in practice decisions are often based on legislation which fails ensure a child’s well-being in her family. |
