| Abstract: | Dėl visame pasaulyje aktyvėjančio decentralizavimo proceso, savivaldybės susiduria su padidėjusiomis atsakomybėmis ir poreikiais patenkinti piliečių lūkesčius. Mažesnėms savivaldybėms vis sunkiau patenkinti standartus, susijusius su viešųjų paslaugų teikimu, kurioms reikalingi vis didėjantys ištekliai. Viena iš strategijų šioms problemoms spręsti yra savivaldybių bendradarbiavimas. Bendras viešųjų paslaugų teikimas yra būdas įveikti su gamyba susijusias kliūtis ir užtikrinti nenutrūkstantį teikimo procesą. Bendras planavimas ir bendras politikos koordinavimas leidžia įtraukti tarpusavio priklausomybę tarp kaimyninių savivaldybių ir taip pagerinti kokybę ir vietos politikos veiksmingumą. Tai yra būdas didinti pajėgumą, spręsti politikos problemas, kurios peržengia vienos savivaldybės ribas. Tarp savivaldybių bendradarbiavimą skatinančių veiksnių - ES ir kitų tarptautinių pagalbos teikėjų programos, projektai, kuriuose išskirta minimali projekto įgyvendintojų riba (daugiau nei viena savivaldybė) ar nustatyti programos tikslai yra per dideli įgyvendinti vienai savivaldybei.
Savivaldybių bendradarbiavimo procesui tirti pasirinktas tyrimo objektas - savivaldybių bendradarbiavimas teikiant viešąsias paslaugas Lietuvoje. Įvertinus savivaldybių bendradarbiavimo prielaidas Lietuvoje, galima pastebėti, kad daugiausiai bendradarbiavimas pastebimas kaip informacijos, gerosios praktikos dalijimosi ar konsultavimosi forma. Taip pat bendradarbiavimas gali būti vykdomas vietinių ar ES ir kitų tarptautinių projektų lygmenyje.
Analizuojant ES, kaip institucijos veiksmus, galima išskirti, kad bendrija skatina tinklaveiką, suteikia prieigą prie struktūrinių fondų lėšų. ES finansavimo nauda pažymima kaip viena iš pagrindinių priežasčių bendradarbiavimo prielaidoms kurtis. Taigi keliamas tyrimo tikslas - išanalizuoti savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas ir atskleisti ES paramos poveikį šiems procesams Lietuvoje.
Apibendrinus dokumentų, mokslinės literatūros, kiekybinio ir kokybinio tyrimų duomenų analizę, viešųjų paslaugų tiekimą Lietuvoje įgyvendina valstybės ar savivaldybių kontroliuojami juridiniai vienetai. Savivaldybių bendradarbiavimo praktika Lietuvoje yra minimali, tai lemia ir akademinių tyrimų trūkumą. Atlikus kiekybinį tyrimą, galima teigti, kad savivaldybių bendradarbiavimas Lietuvoje apibrėžiamas kaip vykstantis procesas. Tiriant, kokią įtaką turi ES parama tarpsavivaldybiniam bendradarbiavimui įvairiose viešųjų paslaugų teikimo srityse, pažymima, kad visose viešųjų paslaugų srityse ES paramos poveikis yra svarbus, o galimybė gauti ES paramos struktūrinių fondo lėšų – pagrindinė priežastis sprendimui bendradarbiauti.
Municipalities face increased responsibilities and needs to grant citizens expectations due to the process of decentralization worldwide. Smaller municipalities are finding it increasingly difficult to meet standards related to the provision of public services that require increasing resources. One of the strategies for solving these problems is municipal cooperation. The joint provision of public services is a way of overcoming production barriers and ensuring a continuous process of supply. Joint planning and coordination of policies allow interdependence between neighboring municipalities, improve the quality and effectiveness of local policies. This is a way to increase capability, address policy issues that beyond one municipality. Among the factors that promote municipal cooperation are the EU and other international donor programs, projects that set a minimum threshold for project implementers or set program targets too high for one municipality.
The object of the research - the cooperation of municipalities in providing public services in Lithuania. Taking into account the preconditions for cooperation between municipalities in Lithuania, it can be noticed that cooperation is mostly seen as a form of information, good practice sharing or consultation and at the level of local and international projects.
Analyzing the actions of the EU as an institution, it can be distinguished that the community promotes networking, provides access to structural funds. The benefits of EU funding are highlighted as one of the main reasons for the creation of cooperation assumptions. The aim of the research - to analyze the cooperation of municipalities in providing public services and to reveal the impact of EU support on these processes in Lithuania.
Summarizing the analysis of documents, scientific literature, quantitative and qualitative research data, public services in Lithuania are implemented by state or municipal-controlled legal units. The practice of municipal cooperation in Lithuania is minimal, which leads to the lack of academic research. After quantitative research, it can be stated that municipal cooperation in Lithuania is defined as an ongoing process. Analyzing the impact of EU support for inter-municipal cooperation in various areas of public service provision, it is noted that the impact of EU support in all areas of public services is important, and the possibility of accessing EU Structural Funds is the main reason for cooperation. |
