| Abstract: | Magistro darbe pristatomo tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip globos namų gyventojų pasakojimuose atsiskleidžia orumą nulemiantys namų prasmės konstruktai / veiksniai. Siekiant šio tikslo, sprendžiami uždaviniai: aprašyti fizinės globos namų erdvės aspektus senyvo amžiaus žmonių globos namų gyventojų požiūriu, aprašyti globos namų socialinės aplinkos aspektus senyvo amžiaus žmonių globos namų gyventojų požiūriu, aprašyti, kaip globos namuose gyvenančių senolių kognityvinės ir emocinės namų erdvės suvokimas per gyvenimą kuria namų prasmes. Siekiant atsakyti į probleminius klausimus, atliktas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimas atliktas dvejuose Kauno miesto socialinės globos namuose 2019 m. vasario–kovo mėn. Tyrime dalyvavo 11 tyrimo dalyvių. Tyrimo duomenys analizuojami remiantis Krysik ir Finn (2013) kokybinio tyrimo duomenų analizės etapais. Atlikta tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad labiausiai fizine namų aplinka yra patenkinti vienviečiuose gyvenantys žmonės, tačiau pastarieji susiduria su vienišumo problema. Vienišumo problemą globos namuose išsprendžia apgyvendinimas su kitais namų gyventojais, tačiau šiuo atveju prarandamas privatumas, intymumas, ramybė ir pan. Tyrimas atskleidė, kad visi tyrimo dalyviai yra patenkinti globos namų fizine aplinka ir nieko joje nenorėtų keisti. Tačiau vertinant tyrimo dalyvių jausmus praradus namus pastebima, kad globos namų aplinka, kad ir kokia puiki būtų, niekada neatstos tikrųjų namų jausmo, kad jie yra savo vietoje. Namai tyrimo dalyviams - tai gyvenimo būtinybė, kurią jie prarado. Apsigyvenus globos namuose, pakito ir santykiai su supančiais žmonėmis. Santykiai su darbuotojais, nors ir yra paremti geranoriškumu, globos namuose senoliai jaučiasi priklausomi nuo darbuotojų ir jų kasdienių paslaugų. Santykiai su artimaisiais išlikę artimi, tačiau per reti, visi tyrimo dalyviai be galo ilgisi artimųjų ir tenkinasi tokiais santykiais, kuriuos iš esmės reguliuoja artimieji. Gyventojų ir draugų santykius apriboja amžius, vieni draugai jau „iškeliavę“, kiti tiesiog atsiriboję, vieni aplanko, kiti net nepaskambina senoliams. Tyrimo duomenimis, gyvenant globos namuose susiformuoja santykiai tarp pačių gyventojų. Santykiai tarp globos namų gyventojų taip pat įvairūs. Vieni senoliai gana artimai bendrauja su kitais gyventojais, kiti tampa vienišiais. Tyrimas atskleidė, kad nors globos namai dalyviams sukelia gerus jausmus, ilgesio saviems namams, artimiesiems, daiktams jie nepajėgūs sumažinti. Taip pat tyrimo duomenys rodo, kad nors senoliams labai svarbu privatumas ir orumas, socialinės globos namuose nei privatumas, nei orumas nėra užtikrinimi, ypač gyvenant viename kambaryje su kitais gyventojais. Be šių dviejų elementų senyvo amžiaus žmogus negali visavertiškai mėgautis gyvenimo patogumais priežiūros laikotarpiu.
The aim of the study presented in the Master's thesis is to reveal how the constructs of home sense defining dignity are revealed in the stories of the residents of the care home. In pursuit of this aim, the following tasks where carried out: to describe the aspects of physical space of care home from the point of view of the elderly residents of the care home, to describe the aspects of social environment of care home from the point of view of the elderly residents of the care home, to describe how cognitive and emotional home perceptions of the elderly residents of the care home create the sense of home in the course of their lives. To answer the problem questions a qualitative research- unstructured interview- was carried out. 11 participants took part in the research. The data of the research was analysed based on qualitative research analysis stages by Krysik and Finn (2013). Analysis of the data obtained during the research revealed that people living in single rooms are satisfied with the physical space of the care home the most, yet these residents also face loneliness. The problem of loneliness in care homes is solved by accommodating several residents together, but this way privacy, intimacy, peace, etc. are lost. The research shows that all residents are satisfied with the physical environment of the care home and would not wish to change anything in it. However, when the participants‘ feelings about losing their home are assessed, it is clear that no matter how wonderful the physical environment of the care home is, it will never replace the real sense of home, the feeling that they are where they belong. Home to the participants of the research is a necessity that they have lost. When they moved to the care home their relations with other people changed too. Although relations with care home staff are based on benevolence, the elderly in care homes feel dependent of staff and their daily services. The relations with the family are still close but too rare; all participants of the survey miss their enormously but have to make do with relations as they are chosen to be by their family members. Residents and their friends’ relations are limited by their age; some friends have already passed, others have distanced themselves, some pay them a visit, others do not even call. According to the data of the research, relations among care home residents form as they continue living in care home. These relations are varied. Some elderly residents form close ties with others, others become loners. The research revealed that although residents have positive feelings about their care homes, but they still long for their home, family, personal things. Also the data of the research shows that although dignity and privacy are very important to the elderly, neither is provided for in a care home especially when a resident shares a room with others. |
