| Abstract: | Tyrimo tikslas - nustatyti asmenybės bruožų ir socialinio palaikymo reikšmę karjeros sprendimų priėmimo saviveiksmingumui.
Tyrime dalyvavo 133 ketvirtojo bakalauro kurso studentai. Studentų amžius svyravo nuo 21 iki 45 metų (85% tiriamųjų amžius 22-24 metai). 84,2 % tiriamųjų buvo merginos, o tuo tarpu 15,8 % tiriamųjų – vaikinai.
Tyrimas buvo atliktas 2019 m. vasario – kovo mėnesiais. Suvokiamas socialinis palaikymas matuotas naudojant G.D. Zimet, N. W. Dahlem, S.G. Zimet, G.K. Farley (1988) Daugiamačio socialinio palaikymo klausimyną. Asmenybės bruožai matuoti O.P. John, E.M.Donahue, R.L Kentle (1991) Didžiojo penketo asmenybės bruožų inventoriumi. Karjeros sprendimų priėmimo saviveiksmingumas matuotas K. Taylor, N.E. Betz, K. Klein (1996) Karjeros sprendimų priėmimo saviveiksmingumo trumpąja skale. Statistinei analizei buvo naudojama 24 SPSS programos versija. Taikytas Stjudento t kriterijus, Pirsono koreliacijos koeficientas ir tiesinė regresinė analizė.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog studentų asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija ir sąmoningumas, prognozuoja daugiau karjeros sprendimų priėmimo saviveiksmingumo, nei suvokiamas reikšmingo žmogaus socialinis palaikymas. Taip pat bendroje imtyje tarp studentų suvokiamo draugų socialinio palaikymo ir karjeros sprendimų priėmimo saviveiksmingumo rastas teigiamas ryšys, lygiai taip pat dirbančių ir studijuojančių studentų grupėje buvo rastas teigiamas ryšys tarp bendro suvokiamo socialinio palaikymo bei suvokiamo reikšmingo žmogaus socialinio palaikymo ir karjeros sprendimų priėmimo saviveiksmingumo. Neurotizmo išreikštumui padidėjus vienu standartiniu vienetu, karjeros sprendimų priėmimo saviveiksmingumas mažėja daugiau nei 3 kartus, tačiau ekstraversijos ir sąmoningumo išreikštumui padidėjus vienu standartiniu vienetu, didėja ir karjeros sprendimų priėmimo saviveiksmingumas (atitinkamai 3,09 ir 1,86 karto).
The aim of this study was to determine the significance of personality traits and social support for the career decision-making self-efficacy.
133 students from the fourth bachelor's course participated in the study. Student age ranged from 21 to 45 years (85% of subjects aged 22-24). 84.2% of the subjects were girls, while 15.8% of the subjects were boys.
The study was conducted in 2019 February - March. Perceived social support was evaluated using G.D. Zimet, N. W. Dahlem, S.G. Zimet, G.K. Farley (1988) Multidimensional Scale of Perceived Social Support. Personality traits was evaluated using O.P. John, E. Donahue, R. Kentle (1991) Inventory of the Great Five Personality Traits. The self-efficacy of career decision-making was measured by K. Taylor, N.E. Betz, K. Klein (1996) Career decision-making self-efficacy scale short form. 24 SPSS program version was used for statistical analysis. Also, to calculate results were used Student's t criterion, Pearson's correlation coefficient and linear regression analysis.
The results of the study revealed that student personality traits, such as extroversion and conscientiousness, predict more career decision-making self-efficacy, than perceived social support of significant person. There was also a positive correlation between the perceived social support of the friends and the career decision-making self-efficacy among the students in the total group, as well as a positive correlation between the general perceived social support, the perceived significant person social support and career decision making self-efficacy in the working and studying students group. Also, if neuroticism increases, career decision-making self-efficacy decreases more than 3 times, but with increasing extraversion and conscientiousness, the career decision-making self-efficacy also increases (3,09 times and 1,86 times). |
