Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/85819
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Sociologija (S005) / Sociology
Author(s): Ročienė, Aida
Title: Socialinės pagalbos šeimai rūpinantis vaiko gerove kontroversijos
Other Title: Family social help controversies when taking care of a child's wellbeing
Extent: 95 p.
Date: 22-May-2019
Keywords: Socialinė pagalba šeimai;Family social help;Vaiko gerovė;Child's wellbeing
Abstract: Šiuolaikinėje visuomenėje ryškėja įtampa tarp šeimos autonomijos išsaugojimo ir valstybės intervencijos į šeimą siekiant vaiko gerovės. Viena sudėtingiausių probleminių situacijų - vaiko išsaugojimas šeimoje, turinčioje kompleksinių poreikių. Socialinių paslaugų šeimai tiekėjai susiduria su problema, kai kompleksinių poreikių ir negalią turinčioje šeimoje atkurti funkcionavimo ar jo sustiprinti nepavyksta, dėl šeimos specifinių poreikių ir paslaugų, atitinkančių šeimos atvejį, trūkumo. Su šeima dirbantys specialistai susiduria su kontroversijomis dėl pagalbos kompleksinių poreikių turinčiai šeimai galimybių, sprendžiant klausimą, ar tokioje šeimoje gali augti, vystytis, socializuotis vaikai, atsikurti funkcionavimas. Tyrimu siekiama atskleisti, kaip pagalbos šeimai teikėjai – pagrindiniai dalininkai vertina šeimos, kurioje motina turi intelekto negalią, poreikius pagalbai ir kokią pagalbą teiktų ar siūlytų, kaip ši pagalba individualizuojama pagal šeimos situaciją siekiant atkurti arba sustiprinti šeimos funkcionalumą. Tyrimo tikslas – pasitelkus normalizacijos teorijos perspektyvą atskleisti pagalbos šeimai teikėjų – pagrindinių dalininkų - požiūrį į pagalbą šeimai, kai įstatyminis globėjas (mama) turi intelekto negalią. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti, kaip sutampa pagalbos šeimai teikėjų - pagrindinių dalininkų - požiūriai į šeimos funkcionalumą, kai įstatyminis globėjas (mama) turi intelekto negalią. 2. Atskleisti pagalbą šeimai teikiančių specialistų požiūrį į pagalbos teikėjų šeimai kognityvinį įsitraukimą ir kolektyvinį veikimą pagalbos šeimai teikimo procese. 3. Atskleisti pagalbą šeimai teikiančių specialistų reflektyvios stebėsenos pagalbos šeimai teikimo procese raišką. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinktas kokybinis tyrimas taikant vinjetės metodo elementą, kuris naudojamas pusiau struktūruoto interviu klausimams. Tyrimo duomenys analizuoti remiantis kokybinio turinio analize. Tyrime dalyvavo penkios specialistės, dirbančios su šeimomis, kurios patiria socialinę riziką (2 socialinės darbuotojos, 2 atvejo vadybininkės ir 1 Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos įstaigos specialistė). Tyrimas atskleidė, kad pagalbos šeimai teikėjų – pagrindinių dalininkų - požiūriai į šeimos funkcionalumą, kai įstatyminis globėjas (mama) turi intelekto negalią, yra koherentiškas, nes tyrimo dalyvių šeimos vertinimai sutapo. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad, šeimai teikiant pagalbą, specialistų kognityvinis įsitraukimas ir kolektyvinis veikimas reiškiasi per kompleksinių šeimos poreikių atpažinimą ir kompleksinės pagalbos šeimai reikalingumo pripažinimą. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad pagalbą šeimai teikiančių specialistų reflektyvi stebėsena pagalbos šeimai teikimo procese reiškiasi per šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžius, kai dalyvaujant visiems pagalbos dalininkams ir šeimai peržiūrimas pagalbos šeimai planas.
In nowadays society the tension between the protection of the family’s autonomy and the state intervention in the family with the aim to preserve a child’s wellbeing is becoming more visible. One of the most difficult problem constituting situations is the child protection in the family with complex needs. Social service providers encounter the failure to restore the functionality in the family with complex needs and disability or to reinforce it due to the particularity of needs or the lack of services corresponding to a family’s exceptional case. Family support specialists experience some controversies when resolving the issue if children can properly grow up, develop and socialize in such families, and if its functionality can be restored. The research aims at showing how family help providers evaluate the needs of the family for help, where the mother has a mental disability; what kind of help they would provide or offer; how this help is individualized according to the family’s situation to restore or enforce its functionality. The goal of the research is by using the normalization theory perspective to show the attitude of family help providers towards family help when the legal carer (mother) has a mental disability. The objectives of the research: 1. To show how the attitudes of family help providers towards the family’s functionality coincide when the legal carer (mother) has a mental disability. 2. To show the attitude of family support specialists towards the cognitive inclusion and the collective action in the helping process. 3. To show the manifestation of the reflective monitoring by family support specialists in the helping process. To achieve the goal a qualitative research applying an element of the vignette method was chosen, which is used to form half structured interview questions. The research data is examined using the qualitative content analysis. Five family support specialists who were working with social risk families participated in the research (2 social workers, 2 family case managers, 1 expert from the State Department for Adoption and Protection of Children's Rights). The research showed that the attitudes of family help providers towards the family’s functionality when the legal carer (mother) has a mental disability are coherent as the evaluations of the research participants coincided. The data analysis showed that while providing help the cognitive inclusion and the collective action of the family support specialists manifest themselves through the identification of the family’s complex needs and the recognition of the necessity of a complex help for the family. The analysis of the research data showed that the reflective monitoring by family support specialists in the helping process take place during the family case examination meetings when participating family help providers and family members review the family help plan.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/85819
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Socialinio darbo katedra
Appears in Collections:2019 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
aida_rociene_md.pdf723.88 kBAdobe PDF   Until 2024-05-22View/Open   Request a copy
Show full item record

Page view(s)

56
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

12
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.