Globėjų patirtis vaiko globos procese: iš pogrindžio į viešumą.
Valatkaitytė, Brigita |
Lietuvoje sparčiai vykdoma vaikų globos pertvarkos reforma, kurios vienas iš pagrindinių tikslų - mažinti vaikų globos įstaigų skaičių ir skatinti vaikų globą šeimoje ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Skatinant vaikų globą šeimose reikia dėmesį skirti pagalbos prieinamumui, todėl būtina plėsti paslaugų tinklą globėjų šeimoms. Televizijoje ir internetiniuose portaluose vis dažniau kalbama globos tema, visuomenėje galima išgirsti dviprasmiškų nuomonių šia kryptimi. Pastarieji įvykiai paskatino neigiamas kalbas, kad žmonės ryžtasi globoti vaikus dėl finansinės naudos. Šis visuomenės požiūris labai menkina globėjų motyvaciją rūpintis tėvų globos netekusiais vaikais. Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus globos sistemos pertvarkoje ir suteikti vaikams gyvenimą šeimoje labai svarbu keisti visuomenės požiūrį į globėjų šeimas. Tyrimo klausimas – kaip globėjai konstruoja savo patirtį vaiko globos procese? Tyrimo objektas – globėjų patirtis vaiko globos procese nulemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas – atskleisti globėjų patirtis nulemiančius veiksnius vaiko globos procese, motyvacijos ir kritinės perspektyvos požiūriu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti motyvus, nulemiančius vaiko globos procesą, globėjų požiūriu. 2. Aprašyti globos planavimą ir pasiruošimą globai, tyrime dalyvavusių globėjų požiūriu. 3. Aprašyti šeimos išgyvenamus pokyčius, apsigyvenus globojamam vaikui, ir jiems teikiamą pagalbą, globėjų požiūriu. Tyrimo metu remtasi konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine – interpretuojamąja epistemologija. Taip pat buvo remiamasi kritinio socialinio darbo teorija norint sužinoti, kaip globėjai konstruoja savo patirtį globos procese. Tyrimo duomenims rinkti buvo taikomas pusiau struktūrizuoto interviu metodas su nestruktūrizuoto interviu klausimais. Tyrimo atrankos metodas tikslinis, pasirinkta kriterinė dalyvių atranka. Tyrime dalyvauti sutiko penkios globėjų šeimos, kurios su globojamais vaikais nesusijusios giminystės ryšiais. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad globėjų motyvaciją ryžtis tapti globėjais nulėmė du motyvacijos šaltiniai. Vienas iš pagrindinių motyvacijos šaltinių buvo asmeninė šeimos patirtis. Kitas motyvacijos veiksnys yra išorinė motyvacija. Tyrimo dalyviai atskleidė, kad išorinė motyvacija buvo kitų globėjų patirtis. Šeimos, dalindamosi savo patirtimi, atskleidė, kad pasiruošimas tapti globėjais jiems buvo labai vertingas procesas, nes pradėjus globoti vaikus buvo lengviau suprasti, kas vyksta šeimos ir vaiko gyvenime. Paslaugų spektras globėjų šeimoms yra plečiamas, kuriasi daugiau paslaugų, tačiau kaip efektyviausią pagalbą tyrimo dalyviai įvardijo kitų žmonių pasidalinimą panašia patirtimi. Gauti tyrimo duomenys atskleidė globos sunkumus. Vienas iš didžiausių sunkumų, kurį įvardino šeimos, buvo santykių palaikymas su vaiko biologine šeima.
In Lithuania, the reform of foster care is rapidly being implemented, one of the main objectives of which is to reduce the number of child care institutions and encourage foster child care in the families or community care homes. Promoting child care in families requires attention to the availability of assistance, and it is therefore necessary to expand the network of services for foster families. Television and online portals are increasingly talking about custody, and there are ambiguous opinions on this subject in society. Recent events have led to negative speeches that people have decided to take care of children for a financial gain. This public attitude greatly undermines the motivation of foster carers to take care of children who have lost parental care. Changing the public's attitude towards foster care families is crucial for achieving the goals in the care system's reform and providing children with family life. The research question is how do foster carers construct their experience in the child care process? Objects of the research - factors influencing the caregiver's experience in the child custody process. The aim of the research is to reveal the factors determining the experience of carers in the process of child care. Objectives of the research: 1. To reveal the motives that determine the process of child custody from the perspective of foster parents. 2. Describe the planning and preparation for the foster care, from the perspective of foster parents who participated in the study. 3. Describe the changes in family life when taking care of the child under guardianship from the perspective of foster parents. Five foster families were interviewed using semi-structured interview. The data obtained during the study revealed that the motivation of the caregivers to become carers was determined by two sources of motivation. One of the main sources of motivation was personal family experience. Another motivational factor is external motivation. The participants of the study revealed that the external motivation was the experience of other carers. Families sharing their experiences revealed that preparing them to become foster carers was a very valuable process for them, as it was easier to understand what was happening in the family and child's life when the children were taken care of. The range of services for foster care families is expanding, providing more services, but as the most effective aid, research participants identify other people sharing similar experiences. The study revealed difficulties in foster care, and one of the biggest challenges that families have identified was maintaining relationships with the child's biological family.