Interesų grupių ir Europos Parlamento narių sąveika: Lietuvos atvejis

Abstract

Europos Parlamentas- didžiausia tiesiogiai renkama valdžios institucija, svarbi ES sprendimų priėmimo proceso dalyvė. Sprendimų priėmimo procesas yra veikiamas įvairių viešosios politikos sistemos dalyvių, vienas jų interesų grupės. Vykstant vis gilesnei ES integracijai ir europeizuotantis interesų grupėms, sąveika tarp Europos Parlamento narių ir interesų grupių atstovų tampa vis glaudesnė. Tarpusavio ryšiai tarp Europos Parlamento ir interesų grupių yra mažai nagrinėta tema mokslinėje literatūroje. Taip pat svarbu yra išanalizuoti šią sąveiką tarp interesų grupių bei Europos Parlamento narių. Darbe analizuojama problema: kokia yra tarpusavio sąveika tarp Europos Parlamento bei interesų grupių atstovų, konkrečiai tai atskleidžiama remiantis Lietuvos atveju. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas- išanalizuoti Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento narių ir interesų grupių sąveiką. Magistro baigiamajam darbui iškelti šie keturi uždaviniai: išanalizuoti Europos Parlamento struktūrą, funkcijas bei vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese; išsiaiškinti interesų grupių vietą viešosios politikos procese bei veiklos specifiką europiniame lygmenyje; teoriškai konceptualizuoti Europos Parlamento narių ir interesų grupių sąveiką pritaikant daugiapakopio valdymo ir politinių tinklų teorijas; ištirti Lietuvos interesų grupių bei Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento narių sąveikos mastą, būdus ir strategijas. Teorinėje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojama Europos Parlamento organizacinė bei politinė sistema bei funkcijos. Taip pat interesų grupių samprata bei reikšmė viešosios politikos sistemoje, tarptautiniai interesų grupių tinklai, interesų grupių tipai, strategijos bei veiklos būdai. Atkreipiamas dėmesys į interesų grupių europeizaciją bei sąveiką su Europos Parlamento institucija. Magistro baigiamajame darbe sąveikai tarp interesų grupių ir Europos Parlamento narių aiškinti pasirinktos daugiapakopio valymo ir politinių tinklų teorijos bei jas analizavę autoriai. Atliktus baigiamojo darbo tyrimą ir išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad interesų grupių atstovai pagrindiniais kanalais daryti įtaką Europos Parlamento sprendimų priėmimo procesui laiko interesų atstovavimą per tarptautinius interesų grupių tinklus. Taip pat, per jų organizacijų veiklą kuruojančius Europos Parlamento komitetus arba Lietuvos bei kaimyninių šalių Europos Parlamento narius. Nei viena iš tyrime dalyvavusių interesų grupių nesinaudoja profesionalių lobistų paslaugomis siekiant daryti įtaką ES sprendimų priėmimui ir nei viena interesų grupė neturi įsteigusi savo būstinės Briuselyje, pagrindinės priežastys- dideli finansiniai kaštai bei sugebėjimas savo organizacijų interesus atstovauti kitais būdais.

European Parliament is the biggest people elected institution and is a important member of EU decision making process. European Parliament’s decision making process is affected by various groups of people or lobbyists and one of the most important is interest groups. As the EU goes more integrated after every treaty, interest groups becomes more European and the interaction between European Parliament and interest groups becomes more accurate. There is not a lot of data about interaction between European Parliament members and interest groups in academic field and it’s important to know more about this interaction. The main problem in this master thesis is to understand how the interest groups in Lithuania are interacting with European Parliament members. The main aim of this master thesis paper is to analyse the interaction between interest groups and Lithuania‘s members in the European Parliament. There are 4 objectives for this master thesis paper: to analyse the structure, functions and the role of the European Parliament ir EU‘s decision making process; to analyse interest groups and their place in the public policy system and how it works in European level; make a theoretical view of the interaction between interest groups and European Parliament members in background of multi-level governance and political networks theories; to analyse interaction between Lithuania‘s interest groups and Lithaunia‘s European Parliament members by the size, type and strategies of the interaction. In the theoretical part of this master thesis paper using various authors books, journals and publications on the internet, the organizational and political structure also the functions of the European Parliament was analysed. Also the meaning of interest groups, its place in the public policy system and international interest groups nets was also examined. In this master thesis paper, multi-level governance and political networks theories was chosen to explain the interaction between interest groups and European Parliament members. Results of the case study in this master thesis have shown that the most common channels for interest groups for trying to make influence on European Parliament‘s decision making process is to try to make an influence by participating in international interest groups nets, trying to communicate with Lithuania‘s European Parliament members or with members from neighbor countries and also by trying to make an influence to the committee which is responsible for the following interest group interests. None of the interest groups who participated in this case study did not had an office in Brussels, neither where using professional lobbyists services, mainly because of high expenses and the ability to stand for its own interests.