Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/79212
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Sociologija (S005) / Sociology
Author(s): Skurkevičienė, Jolita
Title: Senyvo amžiaus žmogaus (apsi)gyvenimo globos namuose procesas: nuo savanoriško iki aplinkybių apspręsto
Other Title: The process of settling in care home of old age person: from voluntary to circumstances determined
Extent: 103 p.
Date: 22-May-2019
Keywords: Apsigyvenimas globos namuose;Living in a care home;Adaptacija;Adaptation
Abstract: Senatvę kaip natūralų gyvenimo procesą kiekvienas žmogus priima skirtingai. Išsaugoti save kaip priimantį už save sprendimus, išsakantį savo nuomonę, bendraujantį, būti fiziškai aktyvų šiame gyvenimo procese yra nelengva. Kiekvieno žmogaus gyvenime įvyksta lemtingas lūžis, jis turi priimti sprendimą arba susitaikyti su visapusiškai besikeičiančiu savo gyvenimu, kuriame dėl lemiamų svarbių veiksnių vyksta permainos. Svarbų vaidmenį jų gyvenime atlieka ir artimieji, senas žmogus dažnai nesulaukia iš jų reikiamos pagalbos. Todėl jie tampa priklausomi nuo kitų žmonių. Persikėlimas gyventi į naują vietą - senam žmogui taip pat nelengvas iššūkis. Emocinė jo būsena priklauso nuo to, kaip žmogus yra informuotas, ar supažindintas su įstaiga. Tai turi įtakos adaptacijos periodui, kuris tikrai nėra lengvas. Keičiasi jo gyvenimas, gyvenamoji vieta, keičiasi jis pats. Susitaikyti su esama padėtimi žmogui ne taip jau ir lengva, taip pat bendrauti su gyventojais ir darbuotojais, prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų. Dėl šių priežasčių keičiasi jo mąstymas, jausmai, požiūris, kyla įvairių emocijų. Kiekvienas senelių globos namuose apsigyvenęs žmogus yra skirtingas ir unikalus, atsiveža neįkainojamų gyvenimo patirčių, iš kurių kartais verta pasimokyti. Svarbu, kaip senolių pasakojimuose apie apsigyvenimą globos namuose atsiskleidžia jų emocijos, susijusios su apsigyvenimu globos namuose. Tyrimo tikslas yra atskleisti senyvo amžiaus žmogaus (apsi)gyvenimo globos namuose patirtis tęstinumo teorijos požiūriu. Analizei buvo pasirinktas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo renkami duomenys naudojant pusiau struktūruotą interviu. Sudaryti klausimai pagal iškeltus uždavinius. Tyrimo metu buvo apklausti penki tyrimo dalyviai, kurių asmeninės patirtys ir sudarė tyrimo imtį. Interviu išrašų tekstas ir sudarė tyrimo duomenis. Taikytas aprašomosios analizės metodas: duomenų analizė, kodavimas, kategorijų ir subkategorijų išskyrimas. Tyrimas buvo atliktas laikantis etikos principų. Atlikto tyrimo metu atsiskleidė veiksniai, apibrėžiantys žmogaus apsigyvenimą globos namuose: sveikatos problemos, gyvenamosios vietos neturėjimas, šeimyninė padėtis. Tyrimo metu išryškėjo sprendimų priėmimo samprata, namų ir prisiminimų prasmė, adaptacija ir santykiai senelių namuose. Svarbu pabrėžti, kad tyrimo dalyvis, susidurdamas su kiekvienu iš šių veiksnių, susiduria su vidiniais jausmais ir iškilusiomis emocijomis. Bendravimo svarba tyrimo dalyviams reiškia būti savimi, būti visaverčiais oriais žmonėmis. Tęstinumo teorijos požiūriu, su amžiumi išryškėja kiekvieno tyrimo dalyvio asmenybės bruožai, kad žmonės yra skirtingų asmenybės tipų ir gyvena skirtingai. Tyrimo dalyviams svarbu tęsti užimtumo veiklą ir adaptuotis pasikeitusioje jų aplinkoje.
An old age as a natural process of life is accepted differently by an individual person. To preserve oneself as a personality who is able to make decisions, express his or her opinion, stay sociable and physically active becomes a challenge at this stage. A fatal break is inevitable and a person needs to make a decision or become reconciled with the transformation, which occurs due to some important factors. Close people and relatives play an important role in the lives of the elderly, but old people do not always receive necessary help. As a consequence, they become dependent on other people. Moving into a new living place is another challenge faced by the elderly people. A person’s emotional state often depends on how well he or she is informed about a new residence, i.e. an institution one is going to live in. It has an impact on the period of adaptation, which is rather complicated. A person faces a lot of changes – a new life, a new living place, a new self. It becomes problematic to get used to a new state, a new type of communication with the residents and the staff, new living conditions. The way of thinking, feelings, attitude alters and new emotions emerge due to all the reasons mentioned above. Every individual, who starts dwelling in a care home for the elderly, is unique and different with his or her individual life experiences, which, in fact, can teach you a lot of things. The elderly people’s stories reveal the emotions they experience due to settling into a care home. The aim of this study is to present the experiences of an elderly person who starts living in a care home from the perspective of the continuity theory of aging. The analysis was based on the quantitative research, during which the data was gathered using a half-structured interview. The questions were formulated according to the objectives of this paper. During this research 5 respondents had been interviewed, whose experiences were taken as the subject of this study. The data of the study consists of the script of the interviews. The method of descriptive analysis was applied, namely, the analysis of the data, coding, category and sub-category division. The study was carried out taking into consideration the principles of ethics. The investigation has revealed the factors determining a person’s settlement into a care home, i.e. health problems, absence of a living place and marital status. The study has revealed the conception of making decisions, the importance of home and reminiscences, adaptation and relationship in care homes. It is important to emphasize, that an individual dealing with any of these factors, encounters inner feelings and emotions. The importance of communication to the research participants implies the possibility to continue being your true self, a full-fledged and respectable person. From the perspective of the continuity theory of aging, personal features become evident with age, however, individuals are different and so they live differently. The possibility to adapt to new living conditions and continue the previous activities has proved to be of great significance to the participants of this study.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/79212
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Socialinio darbo katedra
Appears in Collections:2019 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
jolita_skurkeviciene_md.pdf1.02 MBAdobe PDF   Until 2024-05-22View/Open   Request a copy
Show full item record

Page view(s)

64
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.