Socialinis darbas su šeimomis: laviravimas tarp įgalinimo ir kontrolės

Įgalinimo paradigma suteikia teorinius pagrindus socialinei pagalbai, nukreiptai į tuos, kurie atsidūrė labai sudėtingose gyvenimo situacijose, dažnai neberanda jėgų įveikti problemų, nebeįstengia tapti savarankiškesni. Įgalinimo, kaip asmens galimybių ir stiprybių didinimo, o drauge atsakomybės už savo problemas skatinimo, samprata socialinio darbo profesionalams suteikia gaires ir viziją, į ką turėtų būti nukreiptos vertybės ir tikslai, susiejus juos su klientu ir jo problemine situacija (Petrauskaitė-Dusevičienė, Jasiukevičiūtė, 2014). Dirbant socialinį darbą su šeimomis ir siekiant jas įgalinti labai svarbus yra santykis su klientu, nes per tai yra siekiama įgalinti - įtraukti klientą į pagalbos procesą. Įgalinimas yra kaip įrankis, kuriuo siekiama pokyčių šeimose, kad jos galėtų savarankiškai funkcionuoti. Dažnai teikiant socialines paslaugas šeimoms yra minimas ne tik šeimų įgalinimas, bet ir šeimų kontrolė. Tai savo ruožtu suponuoja šiame tyrime išsikeltus uždavinius, jog dirbant socialinį darbą su šeimomis, socialiniai darbuotojai dažnai laviruoja tarp įgalinimo ir kontrolės. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti socialinio darbo su šeimomis pobūdį remiantis įgalinimo perspektyva ir parodyti, kiek įgalinimas yra svarbus pagalbos šeimai procese, siekiant šeimų savarankiškumo ir efektyvių rezultatų. Šio tyrimo objektas - socialinio darbo su šeimomis pobūdis remiantis įgalinimo perspektyva. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbo su šeimomis pobūdį remiantis įgalinimo perspektyva. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti, kaip socialinio darbuotojo veikloje pasireiškia įgalinimas ir kontrolė sprendžiant šeimų problemas; 2) atskleisti, kaip per įgalinimo koncepciją pasireiškia socialinio darbuotojo vaidmenys ir metodų taikymo galimybės; 3) atskleisti, kokie veiksniai padėtų socialiniams darbuotojams teikti labiau įgalinančias socialines paslaugas šeimoms. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Siekiant atskleisti tyrimo objektą, kaip duomenų rinkimo metodas buvo pasirinktas pusiau struktūruotas interviu. Šiam tyrimui buvo taikomas kriterinis atrankos būdas, tyrėja kėlė būtinus kriterijus, kuriuos turėjo atitikti tyrimo dalyvės. Tyrimo dalyvių atranka buvo sudaryta pagal tikslinę imtį tam, kad tyrimo rezultatai galėtų būti kokybiškai interpretuoti. Pagrindinis atrankos kriterijus - kad socialinės darbuotojos tiesiogiai dirbtų su šeimomis. Tyrimo dalyvės - 8 socialinės darbuotojos, dirbančios su šeimomis. Tyrime dalyvavusios socialinės darbuotojos dirba socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, socialinių paslaugų centre. Specialisčių amžius – 30–61 metų. Tyrimo metu atskleista, kad įgalinimas ir kontrolė socialiniame darbe sprendžiant šeimų problemas yra neatsiejami vienas nuo kito. Įgalinimas yra suprantamas kaip socialinio darbuotojo gebėjimas motyvuoti klientą veikti savarankiškai ir siekis teigiamų pokyčių, kad šeimos gebėtų savarankiškai spręsti iškilusias problemas, mokytųsi įgūdžių ir galėtų funkcionuoti be specialistų pagalbos, o kontrolė - socialinių darbuotojų galia, naudojama siekiant greito pokyčio šeimose: pasirašant susitarimus, kontroliuojant susitarimų vykdymą. Kitais atvejais kontrolė yra naudojama kontroliuojant šeimų gaunamus finansus: einant kartu apsipirkti, kartu mokant mokesčius. Tyrimas atskleidė du dažniausiai socialinių darbuotojų naudojamus vaidmenis: tarpininko ir konsultanto, kurie yra svarbiausi šeimų įgalinimo procese, o dažniausiai taikomi metodai yra konsultavimo ir tarpininkavimo. Tyrimo metu atsiskleidė, kad socialiniams darbuotojams teikti labiau įgalinančias socialines paslaugas padėtų vadovo palaikymas ir motyvacija, glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, komandinio darbo buvimas, didesnis darbo užmokestis, mažesnis darbo krūvis bei mokymai ir supervizijos. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, darbe pateikiamos rekomendacijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, socialinių paslaugų organizatoriams, atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams bei tyrėjams, galintiems plėtoti tyrimus šioje socialinio darbo srityje.

Foundational paradigm gives the basic theory for social help of people, who land into difficulties and don’t have the force to put the axe in the helve. They are too much for being independent. Individual chance, kick-expansion and responsibility on the incentive conception give guideline and vision on what it will direct social workers attention about their client and his problematical situation (Petrauskaitė-Dusevičienė, Jasiukevičiūtė, 2014). They are helped with positive changes by people. It is an effective model of help, which is shown through the individual and social work with the person. Empowerment is a tool which helps social families to operate substantively. Furthermore, social control is important, too. According to the aims of this master work, social workers usually weave in and out between the empowerment and control. This analysis makes a reach for the attribution of the social work with the families and shows the importance of the capacitation to reach for the families’ self-support and effective results. The subject of this analysis is social work’s character with families appealing to the capacitation prospect. The aim of the analysis is to exhibit social work’s character with families appealing to the capacitation perspective. The goals of the analysis: 1) to detect how capacitation and control are displayed in social worker’s action with families problems; 2) to detect how social worker’s roles and opportunity of methods use through capacitation conception; 3) to detect which factors can help social workers to render much more enable social service for families. To reach the aim of the analysis, a qualitative test was made. A demi-structural interviewee was chosen to establish the subject of the analysis. A criteria sampling method was employed. The researcher brought the requisite touchstones and the members of the analysis would be in character with it. The members sample of the analysis was made with an objective grip that the results of the analysis would be interpret qualitatively. The main criterion of the sample is that social workers work with the families directly. The members of the analysis: 8 social workers, who work with the families and they are the employees of the social service centre. The specialists’ age ranges from 30 to 61 years old. The analysis shows that capacitation and control are closely connected solving the families’ problems at the social work. The enablement is comprehended as an ability of the social worker to motivate the clients to operate themselves. It is important to reach the positive changes that the families could solve their problems independently, learn the skills and could function without the help of the specialists. Control is the power is used to reach a quick change in the families of the social workers: the agreements are written and their implementations are controlled. Otherwise, the control is used with the gained families finance: the social workers go to the shops or pay the taxis together. The analysis results reveal that social workers have two used roles, which are the most important in the process of the empowerment. They are a mediator and a consultant, so the mediation and consulting methods are used the most of all. The head’s support and motivation, the closer interinstitutional communication, the teamwork, the higher wage, the lower workload, the training and supervisions could help to provide more empowering social services of the social workers. According to the analysis of data, the recommendations are given to the Ministry of Social Security and Labour, the undertakers of social service, the accident managers, the social workers and investigators, all concerned who can develop analysis in this range of the social work.