Eidžizmo apraiškos senyvo amžiaus žmonių globos namų aplinkoje: nuo paternalizmo link įgalinimo

Abstract

Tyrimo tikslas - aprašyti eidžizmo apraiškas socialinės globos namų aplinkoje globos namų gyventojų požiūriu. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti senatvės sampratą globos namų gyventojų požiūriu; 2) atskleisti globos namų gyventojų požiūrį į gyvenimo globos namuose socialinių santykių aspektus; 3) atskleisti globos namų gyventojų požiūrį į gyvenimo globos namuose fizinės aplinkos aspektus. Eidžizmo apraiškoms socialinės globos namų aplinkoje gyventojų požiūriu atskleisti buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojamas pusiau struktūruoto interviu modelis. Surinktų duomenų analizei atlikti buvo pasitelktas duomenų analizės metodas. Tyrimo metu buvo atlikti penki interviu su senyvo amžiaus žmonėmis, gyvenančiais socialinės globos įstaigoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad senatvės samprata tyrimo dalyvių požiūriu yra individuali ir suvokiama tiek teigiamai, tiek neigiamai. Atsiskleidė tyrimo dalyvių internalizuotas požiūris, kad seni žmonės yra laikomi neprotingais ir nuvertinami dėl silpnėjančios sveikatos. Taip pat atsiskleidė teigiami ir neigiami gyvenimo globos namuose socialinių santykių aspektai. Teigiami socialinių santykių aspektai susiję su įgalinimu, parama, pagarba, pasitikėjimu, bendravimu. Neigiami socialinių santykių aspektai pasireiškė per nugalinimą, paternalizmą. Šie veiksniai palaiko ir skatina įstaigos darbuotojų eidžistinį požiūrį į senyvo amžiaus žmones, gyvenančius globos namuose. Gyvenimo globos namuose fizinės aplinkos aspektai: įgalinanti ir nugalinanti globos namų aplinka. Įgalinimą skatinanti fizinė aplinka paneigia nusistovėjusius stereotipus, susijusius su senyvo amžiaus žmonėmis, gyvenančiais globos namuose. Nugalinanti fizinė aplinka yra susijusi su griežta institucine tvarka, kontrole, pasireiškiančiu paternalizmu, gyventojų socialinės izoliacijos nuo išorinės aplinkos skatinimu. Šie veiksniai skatina pasireikšti eidžizmą.

The goals of the research: 1) To reveal the concept of the old age, according to the view of residents living in the care homes; 2) To reveal the view of the residents about the social communication aspects of living in care homes; 3) To reveal the view of the residents about the physical environment aspects of living in care homes. To reveal the view of the residents about the manifestation of ageism in social care homes‘ environment was chosen the qualitative research method. For the data of the research was chosen half-structured interview model. Thematic analysis of the collected data was used for data analysis. During the research were interviewed five elderly, whose are living in social care homes. The results of the research revealed that the old age conception according to the participants is individual. This conception is perceived as much positive, as much negative. The results show that the view of the participants is internalised that the old people are considered as unwise and that they are devalued for their weaken health. Also, the results revealed positive and negative social communication aspects of living in care homes. Positive social communication aspects related with empowerment, support, respect, confidence, communication. Negative social communication aspects occured through the power‘s refusal and the paternalism. These factors maintain and promote the worker‘s view of ageism into the old people, whose are living in care homes. The physical environment aspects of living in care homes: empower and disempower environment of the care homes. The physical environment encouraging the empowerment denies a well-established stereotypes which are associated with elderly, whose are living in care homes. The disempower physical environment is related with the strict institutional order, control, with the occuring paternalism, promotion of residents‘ social isolation with the external environment. These factors promote to occur the ageism.