Paveldo įtaka šiuolaikinės kultūrinės tapatybės formavimuisi. Vilniaus ir Kauno lyginamoji analizė

Abstract

Šiame darbe, remiantis mokslinės literatūros analize, siekiama apibrėžti kultūrinės tapatybės bei viešosios erdvės sampratą. Pasirinkus po dešimt viena kitai urbanistiniais aspektais analogiškų Vilniaus ir Kauno viešųjų erdvių, turinčių glaudų ryšį su paveldo objektais, yra siekiama nustatyti, kokią įtaką vietos identitetui turi ar turėjo kiekviena iš jų. Tiriami objektai pasirinkti taip, kad apimtų skirtingas savo formavimosi laikotarpio epochas, atitiktų skirtingas formavimosi sąlygas, turėtų skirtingas funkcines reikšmes, tačiau kiekvienas jų turėtų savo atitikmenį Vilniaus ir Kauno miestuose. Kiekviena iš tyrimui pasirinktų erdvių yra detaliai aprašoma. Siekiant nustatyti tiriamų objektų ryšį su individais, yra atliekamos atskiros Vilniaus bei Kauno gyventojų anketinės apklausos, kurių rezultatai vėliau palyginami tarpusavyje. Siekiant pagrįsti tyrimo rezultatus, atliekami ekspertų interviu apie tiriamų objektų ryšį su vietos kultūriniu tapatumu. Tyrimo rezultatai nurodo, kokią įtaką vietos tapatumui turi joje esantys paveldo objektai bei kokie faktoriai lemia istorinių miesto erdvių identiteto formavimąsi. Tyrimo metu nustatyta, jog vietos identitetą formuoja joje besilankantys žmonės, toje vietoje esantys objektai, šių objektų kuriamas naratyvas bei žmogaus santykis su konkrečia aplinka. Šis santykis priklauso nuo individo vidinių lūkesčių, asmeninių patirčių bei kultūrinių ypatumų, todėl jis gali įgauti įvairias formas bei sąlygoti vienokį ar kitokį elgesį viešojoje erdvėje. Remiantis anketinės apklausos rezultatais galima palyginti Vilniaus bei Kauno viešųjų erdvių sąsajas su jose esančiais ar buvusiais kultūros paveldo objektais, atskirais individais ar jų grupėmis.

The aim of this work is to define the conception of cultural identity and public space based on scientific literature. Ten urban-like public spaces of each Vilnius and Kaunas, which are closely related to objects of heritage, were chosen to determine the influence each of them has had on the local identity. The researched objects were chosen to cover different eras of their formation period, correspond to different formation conditions and have different functional significance but each of them to have its equivalent in the cities of Vilnius and Kaunas. Each of the spaces selected for the study is described in detail. In order to determine the connection of studied objects with individuals, separate questionnaires of Vilnius and Kaunas residents were given and the results are compared to each other. In order to justify the results of the study, expert interviews were conducted about the relationship between the objects under investigation and local cultural identity. The results of this research show the influence of the heritage objects on the identity of the place and the factors that determine the identity of the historical urban spaces. It is shown that local identity is shaped by the people visiting, the objects in the area, the narrative created by these objects and the relation of the person to a particular environment. This relationship depends on the individual's inner expectations, personal experiences and cultural peculiarities so that it could acquire different forms and lead one or another behaviour in public space. Based on the results of the questionnaire survey, it is possible to compare the links between Vilnius and Kaunas public spaces with the cultural heritage objects, particular individuals or groups of them.