Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/79163
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.advisorDidvalis, Linas-
dc.contributor.authorAsgarov, Murad-
dc.date.accessioned2019-05-15T15:53:16Z-
dc.date.available2019-05-15T15:53:16Z-
dc.date.issued2019-05-21-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/79163-
dc.description.abstractPropaganda can be used as a tool by various actors of international relations in order to achieve their goals. Since propaganda studies appeared as a discipline in the interwar period, number of predictions was made about how propaganda as a part of the language of power will adapt to the changing world or even disappear. The IPA method (aka technical method) of propaganda analysis has stayed relatively the same in principle as the time passed. The stability of the method can be interpreted as representative of its accuracy. However, it is useful for explaining how people think about propaganda, as opposed to how is that translated into their “real world” actions. The effects of actors using various tools in international relations can be explained with theories and concepts from the field of international relations study. Thus, there is a need to establish a link between the perception and reality in this case by finding how one can conduct an interdisciplinary research in propaganda analysis and international relations studies. Dokdo/Takeshima issue is a dispute between South Korea and Japan over territory of a set of relatively small islands located between the two countries in the Sea of Japan/East Sea. This issue has been portrayed by both sides through propaganda. Neoliberal scholars, who are focused on concepts related with piece, like the democratic piece theory have come up with different theoretical approaches that could reduce possibilities of conflict. One of these scholars, Joseph Nye has come up with soft power, followed by his own upgrade to it, called smart power, which aimed to address limits of the original concept. By approaching smart power concept from point of view of the Copenhagen School of International Relations and using case study of propaganda around the Dokdo/Takeshima issue, this study will attempt to outline limits within the smart power concepts.en
dc.description.abstractPropaganda gali būti naudojama įvairių tarptautinių santykių veikėjų, kaip įrankis siekiant pasiekti savo tikslus. Propagandos studijos, kaip disciplina, atsirado tarpukario laikotarpiu. Tuo metu buvo spėjama, kad propaganda, kaip kalbos dalis, arba prisitaikys prie besikeičiančio pasaulio, arba išnyks. Propagandą analizuojantis interpretacinės fenomenologijos metodas (IFM) - (techninis metodas) laikui bėgant išliko beveik nepakitęs. Metodo nekintamumas gali būti suvokiamas kaip tikslumo atspindys. Tačiau yra svarbu išanalizuoti, kaip žmonės suvokia propagandą ir kaip tai yra pritaikoma veiksmuose, vykstančiuose „tikrame pasaulyje“. Be to, iškyla poreikis sukurti ryšį tarp suvokimo ir realybės. Tai atlikti galima išanalizavus, kaip galima atlikti tarp dalykinius propagandos analizės ir tarptautinių santykių studijų tyrimus. Taptautinių santykių veikėjų, naudojančių įvairius įrankius, įtaka gali būti paaiškinama, pasitelkus tarptautinių santykių teorijas ir koncepcijas. Šioje atvejo analizėje yra poreikis sukurti sąsają tarp suvokimo ir realybės. Dokdo/Takešimos klausimas yra teritorinis ginčas tarp Pietų Korėjos ir Japonijos dėl santykinai mažų salų, išsidėsčiusių Japonijos/Rytų jūroje. Abi valstybės šią problemą atskleidžia naudodamos propagandą. Neoliberalieji mokslininkai, kurių analizuojamos sritys yra taika ir demokratinė taika, pateikia kelias teorines prieigas, kurios galėtų sumažinti konfliktų tikimybes. Vienas iš šios mokslų srities atstovų, Joseph Nye, minkštosios galios koncepciją paaiškino per savo patobulintą šios koncepcijos sąvoką, pavadintą „išmaniąja galia“ (smart power). Šios naujos koncepcijos tikslas – atkreipti dėmesį į minkštosios galios sąvokos ribotumą. Šis tyrimas sieks nubrėžti „išmaniosios galios“ koncepcijų ribas, pasitelkiant Kopenhagos tarptautinių santykių mokyklos teoriją ir Dokdo/Takešimos atvejo analizę.lt
dc.description.sponsorshipKultūrų studijų katedralt
dc.description.sponsorshipHumanitarinių mokslų fakultetaslt
dc.format.extent60 p.-
dc.language.isoenen
dc.rightsETD darbas laisvai prieinamas internete / Free access-
dc.rightsCC0 1.0 Universal*
dc.rights.urihttp://creativecommons.org/publicdomain/zero/1.0/*
dc.subjectPropagandalt
dc.subjectKoreaen
dc.subjectJapanen
dc.subjectBuzanen
dc.subjectKorėjalt
dc.subjectJaponijaen
dc.subject.otherPolitikos mokslai / Political sciences (S002)-
dc.titlePropaganda in the smart power framework: the Dokdo/Takeshima Caseen
dc.title.alternativePropoganda protingosios galios struktūroje: Dokdo/Takešimos atvejislt
dc.typemaster thesis-
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
crisitem.author.deptKultūrų studijų katedra-
Appears in Collections:2019 m. (HMF mag.)
Files in This Item:
murad_asgarov_md.pdf1.64 MBAdobe PDFView/Open

Murad Asgarov MA Thesis

Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

107
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

277
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons