| Abstract: | Dauguma smurtautojų yra laikomi nusikaltėliais ir iškart pasmerkiami. Visuomenėje gaji nuomonė, kad smurtautojas nusipelno tik bausmės. Vis dėlto smurtautojui reikalinga ir psichosocialinė pagalba, kuri gali užkirsti kelią smurto atvejams ateityje. Todėl baigiamojo darbo tyrimo klausimas yra toks: kaip Lietuvoje įgyvendinama psichosocialinė pagalba smurtautojams?
Darbo tikslas - išanalizuoti psichosocialinės pagalbos smurtautojams teikimo reikalingumą Lietuvoje, problemines sritis, kokybiškumą ir efektyvumą. Taikyti metodai: mokslinės literatūros analizės metodas, statistinių duomenų analizės metodas, apibendrinimo metodas, lyginamasis metodas, ekspertinis vertinimas, pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo dalyviai: 50 specialistų, teikiančių pagalbą smurtautojams, - Probacijos tarnybos pareigūnai, vyrų krizių centrų psichologai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai; 4 smurtautojai.
Rezultatai ir išvados. Atlikto tyrimo duomenimis, psichosocialinė pagalba smurtautojams teikiama apsiribojant smurtinį elgesį keičiančiomis programomis, psichologo konsultacijomis, teisininko konsultacijomis ir telefono linijomis. Nustatyta, kad egzistuojanti psichosocialinė pagalba smurtautojams Lietuvoje nėra efektyvi siekiant keisti smurtinį elgesį, priverčia tik susimąstyti apie smurto neigiamus aspektus, pasekmes aukai, tačiau nesukelia smurtautojų realių elgesio pokyčių ateityje, nemažina smurto atvejų skaičiaus, nesuteikia smurtautojams žinių, kaip jiems suvaldyti kylantį norą smurtauti ateityje. Be to, psichosocialinė pagalba smurtautojams Lietuvoje nėra kokybiška, nes neinformuojama apie pagalbos smurtautojams organizacijas, būdus, mažas paslaugų prieinamumas, pagalba nėra kompleksinė ir ilgalaikė. Smurtautojai jaučia psichosocialinės pagalbos trūkumą. Pagrindinės psichosocialinės pagalbos smurtautojams įgyvendinimo problemos yra mažas pagalbą teikiančių organizacijų finansavimas iš valstybės, kompleksinės pagalbos smurtautojams ir socialinio darbo su jais teisinio reglamentavimo nebuvimas, mažas pagalbą teikiančių specialistų skaičius ir didelis jų darbo krūvis, detalių ir individualių pagalbos planų stoka, informacijos apie pagalbos organizacijas stygius, ribotas pagalbos vietų skaičius, rajonuose ar kaimuose gyvenantys smurtautojai lieka be pagalbos.
Most perpetrators are considered as criminals and immediately condemned. There is a public opinion that the perpetrator deserves only punishment. However, the abuser also needs psychosocial help that can prevent future violence. Therefore, the question of the masters’ thesis is: How is psychosocial support for abusers implemented in Lithuania?
The aim of the master's thesis is to analyze the mechanism of psychosocial assistance to abusers in Lithuania, problem areas, quality and efficiency. In the masters’ thesis the method of analysis of scientific literature, method of statistical data analysis, generalization method, comparative method, expert assessment, semi-structured interview. Participants: 50 professionals providing assistance to perpetrators - Probation Service Officers, Psychologists of Men Crisis Centers, Social Workers, Police Officers; and 4 perpetrators.
The investigation revealed that psychosocial assistance to abusers is limited to programs that change violent behavior, psychologist counseling, legal counseling, and telephone lines. It has been established that existing psychosocial assistance to abusers in Lithuania is not effective for changing violent behavior, makes only think about the negative aspects of violence, consequences for the victim, but does not affect the actual behavior changes of the perpetrators, does not reduce the number of cases of violence, does not give the perpetrators the knowledge how to control their future desire for violence. In addition, psychosocial assistance to abusers in Lithuania is not of high quality, as there is no information on ways of assistance to abusers, ways of access, low availability of services, and assistance is not complex and long-term. Violators feel the lack of psychosocial support. The main problems with the implementation of psychosocial assistance to perpetrators are the low level of funding from donor organizations, the lack of a legal framework for cross-border assistance to offenders and social work, the low number of assisting professionals and their heavy workload, no detailed and individual aid plans, information on aid organizations scarcity, limited number of assisted areas, perpetrators living in districts or villages remain without assistance. |
