| Abstract: | Kurčiųjų ugdymo sistema Lietuvoje įeina į bendrąją švietimo sistemą, ŠMSM įsakymais pritaikant bendrąsias programas. Nors Lietuvoje yra nemažai specialistų, kuriems tenka dirbti su kurčiaisiais mokiniais, kurčiųjų ugdymo kokybė nėra gera. Vidutiniškas girdinčiųjų mokytojų gestų kalbos lygis sukelia mokytojų ir mokinių bendradarbiavimo problemą ir skatina mokinius prarasti motyvaciją, be to, kalkinė gestų kalba daro neigiamą įtaką kurčiųjų mokinių mokymuisi. Kurčiųjų ugdymo problemų analizė galėtų padėti specialistams, kuriems reikalingos žinios apie kurčiųjų ugdymą, o tinkamas ugdymo metodo pasirinkimas leistų sutrikusios klausos moksleiviams daug geriau realizuoti savo potencines galimybes ir gebėjimus, siekiant aukštesnio išsilavinimo. Šiuo metu kurtieji yra dažniausiai mokomi pasitelkiant ne visada tinkamiausią totaliosios komunikacijos metodą.
Šio darbo tikslas – nustatyti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokinių mokymosi sėkmės kriterijų sąsają su ugdymo kalba. Tyrimo objektas - mokymosi sėkmės kriterijai. Darbe buvo iškelti šie uždaviniai: aprašyti kurčiųjų ugdymo sistemos situaciją Lietuvoje ir palyginti ją su pažangių valstybių situacija, apibūdinti kurčiųjų ugdymo sistemos problemas ugdymo centruose Lietuvoje ir palyginti skirtingomis kalbomis kalbančių mokytojų ugdymo poveikį mokinių mokymuisi. Buvo taikonaudoti šie metodai: literatūros analizė, stebėjimas, tyrėjo užrašai, stebėjimo protokolas, teminė analizė, dokumentų analizė. Buvo stengiamasi atsakyti į pagrindinį klausimą: kokį poveikį skirtingomis kalbomis kalbančių mokytojų ugdymas daro mokinių mokymuisi ir ar tai veda mokymosi sėkmės link?
Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad per lietuvių kalbos pamokas mokiniai jaučiasi „užsiblokavę“ ir sutrikę, sunkiau išreiškia savo nuomonę, nes girdinti mokytoja vartoja totaliąją komunikaciją ir gestų kalbos pagrindus. O per gestų kalbos pamokas, vartodami gestų kalbą, mokiniai be jokių problemų išreiškia savo mintis gestų kalbos mokytojai. Vadinasi, kurtieji, neprigirdintieji, KI turintys mokiniai lengviau bendrauja ir mokosi gestų kalba. Mokiniams lietuvių kalbos pamokos yra sudėtingesnės nei gestų kalbos pamokos, nes lietuvių kalbos jie negali išmokti natūraliai. Lietuvių kalba reikalauja ilgesnio mokymo proceso, ištvermės, mąstymo, gebėjimo atlikti sudėtingas užduotis, todėl lietuvių kalbos mokymas turi būti stiprinamas. O lietuvių gestų kalba yra ne tik svarbus mokomasis dalykas, bet ir gali būti mokymo priemonė kitų dalykų pamokose, be to, ugdymo įstaigos turi rasti galimybę padidinti lietuvių gestų kalbos pamokų skaičių. Nors bilingvinis metodas yra veiksmingiausia mokymo priemonė kurtiesiems, jis mažai taikomas tirtoje mokykloje.
Pedagogams, dirbantiems su kurčiais vaikais, privaloma gerai išmokti gestų kalbą ir išmanyti kurčiųjų kultūrą, konsultuotis su patyrusiais kurčiaisiais / neprigirdinčiaisiais specialistais. Parenkant ugdymo metodą svarbus yra ir tinkamas kurčiųjų vaikų tėvų švietimas bei glaudus kurčiųjų vaikų tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas. Rekomenduojama specialiosiose kurčiųjų mokyklose įdarbinti daugiau kurčiųjų pedagogų.
In Lithuania, the general education system includes education of deaf by adapting the general curriculum with reference to orders of Ministry of education, science, and sport. Quality of deaf education is not high although there are quite a few specialists that work with deaf students. Hearing teachers use basic sign language, that establishes communication problem between teachers and students and also induces motivation loss of students. Moreover cued speech, that is not a real sign language, negatively impacts the learning process. Analysis of education problems could help specialists that need knowledge about deaf education whereas suitable education method would let deaf and hard of hearing students much better realise their abilities and skills in seeking higher education. Currently in Lithuania deaf are taught by using the method of total communication that is not always the most suitable.
The aim of this work is to determine the correlation between learning success criteria and education language among deaf and hard of hearing students. The target of study - learning success criteria. Objectives, that were set: to describe the situation of the deaf education system in Lithuania and compare it to the situation in progressive countries, furthermore to define problems of the education system in educational centres of Lithuania, moreover to compare what impact on students learning have a different language speaking teachers. Analysis of literature, monitoring, investigator’s notes, monitoring protocol, thematic analysis and analysis of documents were methods, used in this research. The main question to answer was: what kind of impact on students learning have the education of different language speaking teachers and whether it leads to learning success?
Results showed that during classes of Lithuanian language students feel “blocked” and confused, it is harder for them to express their opinion due to total communication and only basics of sign language, used by the teacher. Whereas during classes of sign language students express themselves without any problem. This impact, that deaf, hard of hearing and cochlear implant users learn and communicate easier by using sign language. Students find that classes of Lithuanian language are more difficult than classes of Lithuanian sign language because they cannot naturally learn Lithuanian. Lithuanian language demands a long process of education, stamina, thinking, ability to deal with difficult tasks, that is why Lithuanian language teaching must be enhanced. Moreover, Lithuanian sign language is an important part of the curriculum and might be a learning tool in other classes. Furthermore, schools must find a method to increase the number of Lithuanian sign language classes. The bilingual method is the most effective education tool for deaf students, although it is little used in investigated school.
Teachers, who work with deaf children must master the Lithuanian sign language and get to know the Deaf culture also to consult with experienced deaf or hard of hearing specialists. Education of parents of deaf children and their cooperation with teachers is essential when choosing the education method. Employing more deaf teachers in specialised schools of the deaf is recommended. |
