Signifikacijos reikšmė mieste: Sugiharos namų muziejaus atvejis
Violeta, Ravdo |
Miestas geba netiesiogiai komunikuoti apie savo svetingumą ar jo nebuvimą. Šis faktorius pasireiškia įvairiomis formomis, kurios, remiantis aplinkos psichologijos tyrimais, trukdo saugiai jaustis erdvėje. Žmonėms, neturintiems judėjimo, regėjimo ar kitų sutrikimų, didelis laiptų kiekis, per aukštai pakabinta nuoroda gali nekelti jokių sunkumų, tačiau atitinkamą negalią turintiems gyventojams tai sukuria didelį barjerą. Šie neverbaliniai barjerai atskiria nuo visuomeninio gyvenimo bei neleidžia jame dalyvauti, ir nepatenkina žmogaus poreikio būti kultūros dalimi. Kauno miesto kultūros įstaigų signifikacija ir neverbalinė komunikacija tampa diplominio darbo objektu, kurį ištyrus ir pasirinkus konkretų atvejį - Sugiharos namų muziejų - jam yra kuriama patogi, aiški ir vientisa ženklinimo sistema. Viso tyrimo ir kūrybinio projekto pagrindu yra „Dizaino visiems“ koncepcija, propoguojanti socialinių atskirčių ir barjerų mažinimą visuomeniniame gyvenime. Darbe naudojami keli tyrimo metodai, padedantys nuodugniai išanalizuoti esamą situaciją. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė suteikia faktinių žinių ir pagilina supratimą, įrodo aiškios informacinės struktūros tinklo poreikį mieste. Empiris tyrimas padeda į situaciją pažvelgti tiek iš ekspertų, tiek iš regėjimo sutrikimą turinčių žmonių perspektyvos. Pasirinkta Sugiharos namų atvejo analizė tampa realiu pavyzdžiu naujos ženklų sistemos pritaikymui mieste. Išanalizavus visą surinktą informaciją yra sukuriama nauja Sugiharos namų muziejaus žymėjimo sistema Kauno mieste. Jos pagrindu išlieka „Dizaino visiems“ koncepcija, todėl ženklų dizainas sukuriamas atsižvelgiant į visus darbe analizuojamus jos kriterijus. Taip pat, į ženklus įtraukiama lietuvių bei anglų kalba ir tekstas yra užrašomas Brailio raštu. Tokiu būdu yra išvengiama socialinių atskirčių ir leidžiama kultūriniame gyvenime dalyvauti kuo platesniai auditorijai. Svarbi yra ir kultūra nesidominčių žmonių įtrauktis, todėl įvairiose miesto erdvėse pritaikytos ženklų pavidalo variacijos atkreips didelės dalies praeivių dėmesį. Aktualus bei egzistuojančią problemą išsprendžiantis būdas siūlomas pritaikyti visame Kauno mieste, tokiu būdu palaikant vienodo vizualinio stiliaus ir funkcionalumo ženklinimo sistemą.
City has the ability to indirectly communicate about existence of its hospitality. This can be seen in various ways which according to research in environmental psychology may prevent the feeling of safety. For people with reduced mobility, visual impairment or other physical problems, simple things like stairs and high up road marks might cause social barriers. These non-verbal barriers influence social exclusion and do not meet peoples cultural and social needs. The main object of this master thesis is the signification and non-verbal communication of cultural institutions in the city of Kaunas. “Sugihara House” museum was chosen as a case study for creating new signage system with the focus on convenience and integrity of people with physical disabilities. The basis of the empirical research and creative project is concept of “Design for All” which promotes elimination of social exclusion and barriers across the society. Several research methods are used in this master thesis which help to carefully analyze the current situation of the topic. Literature review helps to develop initial findings and deepens the understanding of non-verbal communication and proves that there is a need of clear information structure in cities. Empirical research helps to evaluate the opinions of the experts in non-verbal communication as well as of people with visual impairment. In this thesis case analysis of “Sugihara House” is an example how a new signs system can be applied in cities. Through analysis of literature review and empirical research results a new signage system is developed for the museum of “Sugihara House”. The concept of “Design for All” is kept as a basis of the new road marking scheme. Therefore the design of signs is focused on all the criteria of the “Design for All” concept as analyzed in the research. Lithuanian and English languages as well as Braille are included into the design. This way the new signage scheme helps to eliminate the social exclusion. To introduce culture to broader audience a new signs concept is developed to help attract more attention of social groups which are not interested and invested in cultural life. The developed concept is proposed to be applied across Kaunas to ensure integrity and uniformity of the functionality and design.