| Abstract: | This master thesis analyses the state of transatlantic relations of four major European countries (the United Kingdom, France, Germany, and Poland) during the first half of Donald Trump’s first term as president of the United States of America. The thesis is looking to answer why in a time when Russia is seen as acting increasingly hostile towards European nations, the relations between these European nations and their main ally, the US, seem to worsen. Therefore, the transatlantic relations between January 2017 and January 2019 are analysed in order to investigate the sample countries’ relations with the US. The countries’ perceived strategic environments and foreign policy elites are identified, the factors influencing the FPEs’ response to transatlantic stimuli are discussed and it is explained why the different countries respond differently to them.
In short, the thesis determines that those countries perceiving their strategic environment to be more permissive will have worse relations with the United States than under the Obama administration. Countries perceiving their strategic environment to be more restrictive on the other hand are likely to ignore transatlantic stimuli that would seem against their national interests to survive. Their relations with the United States will therefore be better than under the Obama administration. In conclusion, countries are more likely to act on national interests less important than survival when they do not perceive their immediate survival as threatened. However, research with a larger sample and over a longer sample period is recommended.
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama keturių pagrindinių Europos šalių (Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos) transatlantinių santykių būklė pirmajame Donaldo Trumpo, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento, kadencijos pusmetyje. Darbe siekiama atsakyti į klausimą, kodėl tuo metu, kai Rusija laikoma vis labiau priešiška Europos tautoms, šių Europos tautų ir jų pagrindinio sąjungininko - JAV santykiai, atrodo, blogėja. Todėl analizuojami transatlantiniai santykiai nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. sausio mėn., siekiant ištirti šalių santykius su JAV. Nustatomi šalių suvokiamos strateginės aplinkos ir užsienio politikos elitai, aptariami veiksniai, darantys įtaką FPE atsakui į transatlantinius stimulus, ir paaiškinama, kodėl skirtingos šalys į juos reaguoja skirtingai. Trumpai tariant, magistro darbas numato, kad šalių, suvokiančių savo strateginę aplinką, kaip labiau liberalią, santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bus blogesni nei Obamos administravimo metu. Šalys, suvokiančios savo strateginę aplinką kaip labiau suvaržytą, greičiausiai ignoruos transatlantines paskatas, kurios, atrodo, prieštarautų jų nacionaliniams interesams. Todėl jų santykiai su Jungtinėmis Valstijomis bus geresni nei Obamos administravimo metu. Apibendrinant galima teigti, kad šalys yra linkusios labiau veikti mažiau svarbių nacionalinių interesų srityje nei išlikimas, kai jie neįžvelgia, kad jų išlikimui yra kilusi grėsmė. Vis dėlto rekomenduojama atlikti mokslinius tyrimus su didesne imtimi ir ilgesniu tyrimo laikotarpiu. |
