Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/70068
Type of publication: master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Author(s): Sidelova, Polina
Supervisor: Drunga, Mykolas Jurgis
Title: Social networking sites as spaces for the construction of moral panic
Other Title: Socialiniai tinklai kaip erdvė moralinės panikos platinimui
Extent: 108 p.
Date: 22-May-2019
Keywords: Moral panic;Trolling;Social networking sites;Social media platforms;Data collection;Moralės panika;Apgaudinėjimas;Socialinių tinklų nuorodos;Socialinių medijų platformos;Duomenų rinkimas
Abstract: I believe that the online space of social networks is ideal for sharing information, connected to a moral panic. That is why the objectives of my master’s thesis are to explore the motivation of a particular group of users to participate in the creation or transfer of this content, and also to focus on how users participate in, build, reinforce, and spread moral panic. This work (due to its scope) cannot be a generic description of how moral panic spreads through online social networks; instead, its goal is to explore in detail this phenomenon from a specific point of view that describes a particular group of users defined by their active participation in the online social environment. This group is characterised as individual strategically reflective personalities with a specific steady value background, which Facebook considers to be a public space and addresses a particular audience with their communications. What are the communication strategies they use, how do they reflect their participation, and what is their motivation for it, all these are questions about the theory of moral panic that I tried to answer in this work. In the theoretical part of the thesis, I focused on the definition of moral panic, the brief development, and history of this concept as well as the criticism it has gained during its existence. Also, I focused on online social networks and the way of communication, motivation to share content online. The last part of the theoretical anchoring was only a brief description of the specific communication method, which is trolling as a tool of civic activism, usable in the online social environment. Linking all these categories would be needed for further work on moral panic. In the next (methodological) part of this paper, I focused on the chosen method of interviews, specific circumstances of data collection, and details of using the selected method in practice. Part of the methodological part of the thesis is also defining a research sample and determining research questions. The next part of the thesis was the empirical part itself, the study based on the analysis of the data obtained, in which I looked for answers to the research questions. The result of this work is the position of a very narrow group of people with specific skills, such as the ability to communicate brilliantly, to hold a conversation on any topic, to try changing the views of your environment. The question arises whether this contributes to return such phenomena as a moral panic; they seek to develop public debates, thereby raising their level. We all are aware that misleading information may contribute to the reverse of panic. An important conclusion of this work is that daily entertainment has an advantage over the impact and consequences of individual messages and that even the creation of one’s own identity, an attempt to present oneself from the most beneficial side in accordance with the conferencing (self-reflective group) dominates mindfulness of communicating with others; dominates on specific arguments.
Aš tikiu, kad internetiniai socialiniai tinklai yra ideali vieta dalintis informacija, kuri yra susijusi su moralės panika. Štai todėl mano baigiamojo darbo tikslai buvo aiškintis tam tikrų grupių motyvaciją bei norą dalyvauti šioje sferoje, sužinoti kas skatina tai kurti ar ja dalintis bei kaip jie tame dalyvauja, susivienydami ir skleisdami moralinę paniką. Šis darbas negali būti pagrindinis apibendrinimas, parodantis kaip skleidžiasi moralinė panika interneto socialinėse platybėse. Vietoje to, tikslas yra - detaliai ištyrinėti šį fenomeną iš tam tikro požiūrio taško, kuris apibūdintų tam tikrų grupių vartotojų dalyvavimą socialinio tinklo erdvėse. Šios grupės pasižymi kaip individualios, strategiškai atspindinčios asmenybės su išskirtinėmis pastoviomis vertybėmis, Facebook viešai matant tam tikras jų auditorijas bei komunikacinius ryšius. Svarbu, kokias komunikacines strategijas jie naudoja, kaip jie atspindi savo dalyvavimą ir kokie yra jų motyvai. Visi šie klausimai yra apie moralės panikos teoriją ir į juos bandysiu atsakyti šiame darbe. Teorinėje darbo dalyje, bandžiau koncentruotis į patį moralės panikos apibrėžimą, trumpą visos šios koncepcijos vystymąsi bei kritiką gautą per jo egzistavimą. Taipogi, susitelkiau į socialinius tinklus, jų komunikaciją bei motyvaciją dalintis turiniu internetiniame tinkle. Paskutinėje teorijos dalyje pateikiamas trumpas specifinio komunikacinio metodo - "trolinimo" (apgaudinėjimo), kaip civilinio aktyvumo įrankio, aprašymas naudojamas socialinėje aplinkoje. Šių metodų susiejimas buvo reikalingas tolimesniam darbui apie moralės paniką. Kitoje - metodinėje dalyje - koncentravausi į pasirinktus apklausos metodus, tam tikras informacijos rinkimo aplinkybes bei pasirinktas apklausos teikimo metodikas praktikoje. Metodikos darbo dalyje taip pat apibrėžiami tyrimo pavyzdžiai bei nustatomi tyrimo klausimai. Kita darbo dalis yra empirinė, kurioje darbas remiasi surinktos datos analize ir atsakymų į tyrimo iškeltus klausimus paieška. Šio darbo rezultatas buvo požiūris į kiekvieną siaurą žmonių su tam tikrais sugebėjimais grupę kaip gebėjimas komunikuoti idealiai, palaikyti pokalbį bet kokia tema ir bandyti pakeisti požiūrį į tavo aplinką. Atsižvelgiant į jų tobulus komunikacijos įgūdžius, iškyla klausimas ar tai prisideda prie tokio fenomeno kaip moralės panika; jie siekia iškelti debatus publikoje taip iškeldami savo paties lygį. Mes visi žinome tai, kad klaidinanti informacija gali prisidėti prie panikos pasikeitimo. Šio darbo svarbi išvada yra ta, kad kasdieninės pramogos turi tam tikrą pranašumą prieš individualių žinučių poveikį bei pasekmes ir tai net sukuria tam tikrą žmogaus indentitetą, galimybę save pristatyti iš naudingosios pusės pagal tai, jei dominuoja dėmesingumas komunikuojant su kitais vyraujant tam tikriems argumentams.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/70068
Appears in Collections:2019 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
polina_sidelova_md.pdf1.07 MBAdobe PDF   Until 2024-05-22View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

58
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

17
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons