Atsparumo bendraamžių įtakai, aprašomųjų bei įsakomųjų normų reikšmė paauglių alkoholio vartojimui
Tyrimo tikslas – nustatyti atsparumo bendraamžių įtakai, aprašomųjų bei įsakomųjų normų reikšmę paauglių alkoholio vartojimui. Pirmame tyrimo etape apklausti 132 Kauno r. gimnazijos (50 mergaičių ir 35 berniukai) mokiniai ir Šakių r. gimnazijos (28 mergaitės ir 18 berniukų) mokiniai. Iš jų, eksperimente dalyvavo 109 moksleiviai (67 mergaitės ir 42 berniukai). Vidutinis tiriamųjų amžius – 15,53. Atsparumo bendraamžių įtakai nustatyti naudota atsparumo bendraamžių įtakai skalė (Steinberg, Monahan, 2007), alkoholio vartojimo ypatumams nustatyti naudotas kasdienio vartojimo klausimynas (Collins, Parks, Marlatt, 1985), aprašomajai normai nustatyti naudota vartojimo normų vertinimo skalė (Baer, Stacy, Larimer, 1991), įsakomojai normai nustatyti vertintas pritarimas alkoholio vartojimui. Stimulinė medžiaga sukurta remiantis pirminio matavimo metu gautais duomenimis apie aprašomąją ir įsakomąją normą. Gauti rezultatai atskleidė, kad mokinių, kuriems buvo pateikta aprašomoji norma, alkoholio vartojimas po 30 dienų nėra mažesnis, nei mokinių, kuriems nepateikta aprašomoji norma. Taip pat, kad mokinių, kuriems pateikta įsakomoji norma, po 30 dienų alkoholio vartojimas įprastą savaitę, alkoholio vartojimo trukmė įprastą savaitę, alkoholio vartojimas savaitę, kai vartota daugiausiai, alkoholinių gėrimų skaičius įprastą vakarą ir alkoholinių gėrimų skaičius, vakarą, kai vartota daugiausiai mažesnis, nei mokinių, kuriems nepateikta įsakomoji norma; alkoholio vartojimo trukmė savaitę, kai vartota daugiausiai ir alkoholio vartojimo dažnumas per paskutines 30 dienų nesiskiria tarp įsakomosios normos poveikį gavusių ir negavusių mokinių. Neatsparių bendraamžių įtakai mokinių, aprašomosios normos poveikis nesiskiria nuo atsparių bendraamžių įtakai mokinių. Neatsparių bendraamžių įtakai mokinių, įsakomosios normos poveikis nesiskiria nuo atsparių bendraamžių įtakai mokinių.
The aim of the study was to investigate the meaning of resistance to peer influence, descriptive and injunctive norms for adolescent alcohol consumption. 132 pupils from Kaunas district (50 girls and 35 boys) gymnasium and Šakiai district (28 girls and 18 boys) gymnasium participated in the primary study. The second stage of the research followed an experiment with 109 pupils from the baseline study (67 girls and 42 boys). The average age of subjects – 15.53. Resistance to peer influence was assessed using resistance to peer influence scale (Steinberg, Monahan, 2007), to determine alcohol consumption was used daily drinking questionnaire (Collins, Parks, Marlatt, 1985), to determine descriptive norm was used drinking norms rating form (Baer, Stacy, Larimer, 1991), to determine injunctive norm was evaluated the approval of alcohol consumption. The stimulation material was created based on baseline study and consisted of pupils descriptive and injunctive norms. The results showed that for pupils who were subjected with the descriptive norm, after 30 days showed no difference of alcohol consumption between pupils who were not subjected with descriptive norm. Also for pupils who were subjected with the injunctive norm, after 30 days alcohol consumption and length of a typical week, alcohol consumption of heaviest drinking week, drinks on typical evening and drinks on heaviest drinking evening was lower than pupils who were not subjected with injunctive norm; alcohol consumption length on heaviest drinking week and frequency of alcohol consumption in past 30 days showed no difference between pupils who were not subjected with injunctive norm. For pupils with low peer resistance, the effect of descriptive norm does not differ from pupil with high resistance to peer influence. For pupils with low peer resistance, the effect of injunctive norm does not differ from pupil with high resistance to peer influence.