Technikos paveldas Kaune: radijo ryšių ir radijo pramonės objektų istorinė atmintis ir funkcinės kaitos galimybės

Abstract

Šiame darbe tyrimo objektu yra Kauno miesto radijo ryšių ir radijo pramonės objektų istorinė atmintis ir funkcinės kaitos galimybės. Kylanti tyrimo problema: kokios Kauno technikos paveldo objektų sąsajos su istorine atmintimi ir funkcine kaita bei kokią įtaką šios sąsajos daro Kauno technikos paveldo objektų įpaveldinimo procesui ir panaudai? Šio darbo tikslas yra išanalizuoti Kauno radijo ryšių ir radijo pramonės objektų funkcinę kaitą kaip unikalaus technikos paveldo potencialą mieste ir identifikuoti jų panaudos galimybes nišinio turizmo reikmėms. Tikslui pasiekti pasitelkiami šie uždaviniai: 1) išnagrinėti technikos paveldo teorinę bei istorinę medžiagą; 2) išanalizuoti Kauno radijo stoties ir Kauno radijo gamyklos pastatų istoriją bei architektūrą; 3) ištirti radijo kaip komunikacijos ir propagandos skleidimo priemonės raidą, remiantis istorinės atminties tyrimais; 4) išanalizuoti aptariamų technikos paveldo objektų funkcinės kaitos galimybes ir panaudą nišiniam turizmui. Naudojami įvairūs tyrimo metodai: aprašomasis–analitinis, istorinis, sintezės, kokybinis apklausos metodas, žvalgomieji tyrimai, ikonografinės medžiagos analizė. Pastaruoju metu suintensyvėję pramonės paveldo moksliniai tyrimai, tačiau komunikacijos, o ypač radijo ryšių, paveldui pakankamai dėmesio neskiriama. Kauno radijo stotis pradėjo radijo ryšių istoriją Lietuvoje bei yra Lietuvos nacionalinio radijo gimimo vieta. Unikali pastato istorija bei architektūra leidžia kurti perspektyvias objekto panaudos kultūriniam turizmui vizijas. Kauno radijo gamykla įkūnija sovietinį laikotarpį ir savo istorija bei architektūra žymi sovietinio mentaliteto ugdymo instituciją bei Lietuvos okupaciją. Tarpukariu radijas buvo naudojamas visuomenės švietimui, tačiau neišvengta ir tautinės, patriotinės propagandos. Sovietmečiu radijas bendrąja prasme ir vietinis Kauno radijo gamyklos radijas atliko grynai ideologinę–propagandinę funkciją. Istorinėje atmintyje Kauno radijo ryšių ir radijo pramonės objektai vertinami nevienodai – radijo stotis turi savo vietą istoriniame pasakojime kaip unikalus, atitinkantis istorinę atmintį reliktas, o radijo gamykla gyvuoja sudėtingo disonansinio paveldo plotmėje. Radijo gamyklos likimas priklauso nuo sudėtingo paveldo verčių interpretavimo proceso, kuris yra sąlygojamas ir gyvosios žmonių atminties. Radijo technikos bei pramonės paveldo objektai turėtų susilaukti daugiau visuomenės dėmesio bei panaudos vizijų ir praktikų, jie yra tinkami panaudoti kultūriniam turizmui. Tokiu būdu pokyčių belaukiantys pastatai būtų įprasminti šiandienoje, būtų plečiamas visuomenės supratimas apie užmirštus technikos paveldo objektus Kaune.

The object of the thesis is historical memory and opportunities for functional change of radio communications and radio industry objects in Kaunas. The researched issues are: what are the links between the technical heritage objects in Kaunas and historical memory, functional change; and what influence those links have on enlisting Kaunas technical objects as heritage and on their usage? The aim of the thesis is to analyze the functional change of radio communications and radio industry objects as the potential of a unique technical heritage in the city and to identify their utilization possibilities for niche tourism. To reach this aim these tasks are raised: 1) examine the theory and the history of technical heritage; 2) analyze the history and the architecture of Kaunas radio station and Kaunas radio factory buildings; 3) study the evolution of radio as a means of communication and propaganda based on historical memory reasearch; 4) analyze opportunities for functional change and use for niche tourism of the discussed technical heritage objects. The research methods applied are descriptive–analytical, historical, qualitative survey method, synthesis, exploratory research, analysis of iconographic material. Recently the industrial heritage research has grown, however, communications heritage, especially radio communications heritage, is still lacking attention. Kaunas radio station has started the history of radio communications in Lithuania and is the birthplace of the Lithuanian national radio. The unique history and architecture of this building enables to create promising visions for its use in cultural tourism. Kaunas radio factory represents the Soviet era, its history and architecture marks the indoctrination of Soviet mentality and occupation of Lithuania. In the Interwar period radio was used for society’s education, however, it also spread national, patriotic propaganda. During the Soviet era radio in general and local Kaunas radio factory radio performed exclusively ideological–propagandist function. Kaunas radio communications and radio industry objects are valued differently in the historical memory. Radio station has its place in the historical narrative as a unique relic that corresponds with the historical memory and radio factory exists in the complex field of dissonant heritage. The fate of the radio factory depends on the intricate process of interpreting the heritage value which is conditioned by the living memory of the people. The society should pay closer attention to technical and industrial radio heritage objects as well as create more visions and practices for its use as they are suitable for cultural tourism development. Doing so would give a meaning to these buildings awaiting change and increase the public understanding about forgotten technical heritage objects in Kaunas.