Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/62519
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra (H003) / History and theory of arts
Author(s): Baratinskienė, Rimantė
Title: Secesijos sklaida Lietuvos dvarų rezidencijų interjeruose
Other Title: The Prevalence of Secession in Interiors of Lithuanian Manor Residences
Extent: 99 p.
Date: 20-May-2019
Keywords: Secesija;Secession;Lietuva;Lithuania;Dvarų rezidencijos;Interiors decor;Interjero dekoras;Manor residences
Abstract: Lietuvos dvarų rezidencijų secesijos interjerų dekoro tematikos tyrimų pasitaiko retai. Susiduriama su istorinės bei ikonografinės informacijos stoka. Šiame darbe aprašomos galimos secesijos stilistikos ištakos bei paplitimo pradžia Europos bei Lietuvos miestuose. Nupasakojami pagrindiniai centrai darę įtaką Lietuvos secesijos formavimuisi interjere. Didžiausias dėmesys skiriamas dvarų rūmų interjero analizei. Pavyzdžiams pasirinktos skirtingos architektūros dvarų rezidencijos, parodo, jog secesija buvo gana populiari klasikiniuose Renavo ir Gelgaudiškio dvarų rūmuose, elektriniuose Rokiškio, naujai statytuose Paežerių ar rekonstruotose Šešuolėlių bei Burbiškių dvarų centriniuose pastatuose. Vienas iš secesijos bruožų Lietuvoje – pastato patalpų planavimas aplink holą. Taip pat erdvės buvo pritaikomas asmeniniam bei reprezentaciniam naudojimui. Augalinis interjero dekoras pasireiškęs lipdiniais, sienų trafaretine tapyba, apmušalais. Nemažai rasta ir įvairios medinės apdailos. Iš negausiai išlikusių fotografijų pastebima, jog baldai bei kitos interjero detalės buvo panašios į kaimyninių šalių interjero visumą. Turizmo infrastruktūrų apžvalga atskleidė, jog pastatai lankomumui paruošti labai įvairiai. Geriausiai pritaikytos rezidencijos turinčios muziejaus ar kitos kultūrinės įstaigos statusą, mažiausiai privačios bei nerekonstruotos. Tyrime buvo naudojamas aprašomasis metodas aptariant secesijos istorines detales, taip pat reikšmingus įvykius atitinkamose dvarų sodybose. Atvejo studijos padeda atidžiai išstudijuoti pasirinktus dvarus ir jų rūmus kaip atskirus objektus. Lyginamas metodas palengvina suvokimą aiškinantis secesijos stilistikos panašumus ir skirtumus tarp Lietuvos dvarų rezidencijų, bei su užsienio pavyzdžiais. Tuo tarpu stilistinė analizė akcentuoja objekte atsispindinčius meno stilių dėsningumus. Kadangi informacijos apie interjerus nėra gausu, rekonstrukcinis metodas sistemingai padeda iš fragmentinės informacijos nuosekliai atkurti dekorą bei interjerų visumą.
Researches about secession in interior decoration of Lithuanian manor residences are rare. There is a lack of historical and iconographic information. This paper describes the possible origins of the secession style and the beginning of prevalence in European and Lithuanian cities. Also, describes the main cities of interest that influenced formation of the secession in Lithuanian interior. Manor houses’ interior was the main focus point for analyses. Different types of buildings were used for examples and it shows that secession was popular in various types of manor houses and various Lithuania’s locations starting from more usual Lithuania’s manor palaces such as Renavas, Gelgaudiškis, to more original as historicism eclecticism Rokiškis palace, to a smaller residence such as Paežeriai, Šešuolėliai and totally unusual building complex as Burbiškis manor house. One of the features of the secession in Lithuania is the planning of building's premises around the hall. Spaces were adapted for personal and representative use. Vegetative interior decor has been presented with mouldings, wall stencil painting, upholstery. Various wooden finishes have been found too. From the few remaining photographs it is clear that furniture and other interior details were similar to the interior of neighboring countries. An overview of tourism infrastructures reveals that buildings’ adaptation for visits is diverse. Residences with status of a museum or other cultural institution are best adapted, the least – private and not reconstructed. This study used a descriptive method to discuss historical details of the secession, as well as significant events in the respective manor houses. Case studies help carefully to analyse selected manor palaces as separate objects. The comparative method facilitates understanding of the similarities and differences of the style of secession in the residences of Lithuanian estates and also with foreign examples. Meanwhile, stylistic analysis emphasizes the regularities of art styles reflected in the object. Because there is not much information about interiors, the reconstructive method systematically helps to restore decor and the whole of interiors more consistently from fragmentary information.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/62519
Affiliation(s): Menų fakultetas
Menotyros katedra
Appears in Collections:2019 m. (MF mag.)

Files in This Item:
rimante_baratinskiene_md.pdf5.18 MBAdobe PDF   Until 2024-05-20View/Open

Show full item record

Page view(s)

56
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

10
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.