Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/62497
Type of publication: master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Author(s): Mikalauskytė, Ona
Supervisor: Linara, Dovydaitytė
Title: Mokslo komunikacija muziejuose: Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus atvejis
Other Title: Science communication in museums: the case of the Museum of the history of Lithuania medicine and pharmacy
Extent: 86 p.
Date: 21-May-2019
Keywords: mokslo komunikacija;science communication;muziejai;museums;medicina ir farmacija;medicine and pharmacy;Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus;Museum of History of Lithuanian medicine and pharmacy
Abstract: Dar iki XIX amžiaus muziejus buvo laikomas galios institucija – lankytojas buvo mokomas, šviečiamas, neturėjo pasirinkimo ar diskusijos galimybės, muziejus laikėsi eksperto vaidmens ir savo veiklomis skleidė dominuojančius socialinius naratyvus. Nuo XIX amžiaus muziejus ėmė kisti, tapo socialiai atsakinga institucija, kurios centru tampa lankytojas, o ne muziejaus turinys. Kintant muziejaus koncepcijai atsirado nauja muziejaus pareiga – ugdyti mokslinį visuomenės raštingumą bei informuoti visuomenę apie mokslo pasiekimus ir iššūkius, prie kurių sprendimo gali ir turi prisidėti visos visuomenės grandys. Tokia nauja muziejų kryptis vadinama mokslo komunikacija per muziejus ir ilgalaikėje praktikoje turi atnešti ne tik laikinų mūsų gyvenimo permainų šalies mastu, bet ir prisidėti sprendžiant globalias mokslo, sveikatos, socialines ir technologijų problemas. Nors tokia muziejų kryptis atsirado jau gana seniai, Lietuvos muziejai vis dar susiduria su problemomis ne tik informuojant apie tai savo lankytojus, iškeliant aktualias problemas į viešumą, kartu su visuomene ieškant būdų jas išspręsti, bet ir suvokiant pakitusią muziejaus funkciją ir mokslo komunikacijos svarbą. Šiam tyrimui buvo pasirinktas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, kuris TripAdvisor interneto puslapyje yra laikomas vienu iš verčiausių aplankyti Kauno mieste bei kuris buvo mažiausiai analizuojamas tiek viešosios komunikacijos su visuomene, tiek mokslo komunikacijos aspektais. Siekiant atskleisti sėkmingos mokslo komunikacijos modelį ir bruožus buvo analizuojama užsienio ir Lietuvos autorių medžiaga, atliekami trys interviu su Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus personalu bei direktoriumi, o praktinei daliai buvo atliekamas kiekybinio tyrimo duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa, siekiant ištirti muziejaus lankytojų nuomonę ir mokslo komunikacijos bruožus bei analizuojami keturi mokslo komunikacijos atvejai muziejuose, du – medicinos muziejuose, vienas – mokslo muziejuje, o paskutiniu atveju buvo analizuojamas universitetų muziejų projektas, kuriuo siekiama nurodyti socialiai atsakingos muziejų veiklos pasiekimus gydymo ir slaugos įstaigoms. Apdorojus gautus rezultatus buvo pateiktas išsamus mokslo komunikacijos vertinimas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, pagal tyrimo metu sudarytus dvyliką kriterijų. Išanalizavus mokslo komunikacijos bruožus minėtame muziejuje buvo prieita išvada, kad muziejaus vykdomi mokslo komunikacijos pavyzdžiai yra pasiekti atsitiktinai, kadangi muziejaus personalas ir lankytojai nežino šios mokslinių rezultatų sklaidos reikšmės ir paskirties. Kadangi muziejus yra žinybinis, pasak muziejaus direktoriaus, Kultūros ministro įsakymai dėl muziejų plėtros ir modernizavimo yra tik patariamoji funkcija, o muziejaus koncepcijos keisti neketinama. Pagal atliktus interviu, anketinės apklausos ir etnografinių tyrimų rezultatus muziejus vadovaujasi tradicinio, o ne modernaus muziejaus bruožais ir vengia permainų. Pagrindinė rekomendacija muziejaus vykdomai mokslo komunikacijai yra pradėti ją vykdyti sąmoningai, domėtis šiuolaikiniais muziejais ir jų vykdoma mokslo komunikacija bei suvokti jos svarbą muziejų kontekste. Muziejus turėtų suvokti, kad šiuolaikinio muziejaus centras yra lankytojas, o ne muziejaus turinys bei turėtų bandyti geriau suvokti savo lankytojų bei visos visuomenės poreikius bei problemas.
A museum was considered as power institution up to the 19th century. A visitor was trained, educated, had no choice or discussion opportunity, the museum played an expert role and spread the dominant social narratives through its activities. Since the 19th century, the museum started to change, becoming a socially responsible institution, where the center became a visitor, not a museum's content. Within the change of the concept of a museum, the new duty of a museum was to develop the scientific literacy of s society and to inform the public about the achievements and challenges of science that the whole society can and must solve. This new science direction, called science communication through museums and long-term practice which must bring not only temporary changes in our lives on a national level, but also contribute solving global science, health, social and technological challenges. Although such a trend in museums has been around for quite a long time, Lithuanian museums are still facing problems not only by informing their visitors, by raising the relevant issues of publicity, and by finding ways to solve them, but also by understanding the changing role of a museum and the importance of science communication. Following this hypothesis was selected the Lithuanian Museum of the History of Medicine and Pharmacy, which is considered to be one of the most worthwhile visits in Kaunas city on the TripAdvisor website and which was the least analyzed in aspects of public communication and science communication. In order to reveal the model and traits of successful science communication, the material of foreign and Lithuanian authors was analyzed, three interviews with the staff and director of the Lithuanian Medical and Pharmacy Museum were conducted, and the quantitative research method was carried out for the practical part in order to investigate the opinions of museum visitors and traits of the science communication. Also four science communication cases in museums were analyzed - two in medical museums, one in science museum, and in the last case the project of universities’ museums was reviewed aiming to identify the achievements of socially responsible activities of museums for healing and nursing institutions. After processing the results, a comprehensive evaluation of science communication in Lithuanian Museum of the History of Medicine and Pharmacy was submitted according to the twelve criteria. After analyzing the traits of science communication, it was concluded that the museum's scientific communication was achieved by accident, as the museum staff and visitors do not know the meaning and purpose of the dispersion of science results. According to the director of the museum, as the museum is a subdivision, the orders of the Minister of Culture on the development and modernization of museums are only an advisory function and there is no intention to change the museum concept. According to the results of interviews, questionnaire and ethnographic research, the museum follows traditional and not modern museum traits and avoids changes. The main recommendation for the museum's science communication is to start it consciously, to be interested in contemporary museums and their science communication and to understand its importance in the context of museums. The museum should realize that the center of a modern museum is a visitor, not a museum, and should try to better understand the needs and problems of its visitors and society itself.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/62497
Appears in Collections:2019 m. (MF mag.)

Files in This Item:
ona_mikalauskyte_md.pdf2.78 MBAdobe PDF   Until 2024-05-21View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

89
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

42
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.