| Abstract: | Architektūros paveldas mums, kaip individams, bendruomenėms ir visuomenei, turi visuotinę vertę. Svarbu jį išlaikyti ir perduoti būsimoms kartoms. Siekiant išsaugoti architektūros paveldą, tiek Lietuva, tiek Norvegija turi savo apsaugos institucijas bei struktūras, tačiau analizuojant medinio architektūros paveldo apsaugą ir tvarkybą matomi skirtumai.
Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama medinio architektūros paveldo apsauga ir tvarkyba Norvegijoje ir Lietuvoje. Nagrinėjamos šalys pasižymi medinio architektūros paveldo gausa, tačiau pastatų būklė šiose šalyse skiriasi. Siekiant išsiaiškinti, kokie skirtumai tarp nagrinėjamų šalių, darbe iškeliamas tikslas – lyginamosios analizės metodu ištirti formaliosios medinio architektūros paveldo apsaugos sistemas bei skirtumus Lietuvoje ir Norvegijoje. Magistro baigiamajame darbe pasitelkiami trys metodai – analitinis aprašomasis, lyginamasis bei atvejo studija. Darbas yra suskirstytas į tris pagrindines dalis. Siekiant išsiaiškinti formaliosios architektūros paveldo apsaugos skirtumus išsamiai analizuojamas institucinis kultūros paveldo apsaugos tinklas Norvegijoje ir Lietuvoje. Taip pat analizuojamos medinės architektūros apsaugos patirtys, teikiamas dėmesys tarptautinių organizacijų indėliui medinės architektūros apsaugos srityje ištirti. Nagrinėjama Lietuvos ir Norvegijos dabartinė situacija medinės architektūros apsaugos srityje. Analizuojama Norvegijos patirtis medinės architektūros apsaugos srityje, aptariami projektai skirti išsaugoti ne vien tik Norvegijos paveldą, tačiau ir kitų šalių. Paskutinėje darbo dalyje analizuojama kaip saugomas architektūrinis medinis paveldas Brygene, Stavangeryje, Žaliakalnyje ir Žvėryne.
Atlikus tyrimą išsiaiškinta, jog medinis architektūros paveldas yra vertinamas norvegų, jie noriai dalinasi savo praktika ir patirtimi su kitomis šalimis. Išanalizavus institucinį kultūros paveldo apsaugos tinklą Norvegijoje ir Lietuvoje, esminis skirtumas tarp šių šalių – kitaip nei Lietuvoje, Norvegijoje dominuoja hierarchinė paveldo apsaugos sistema. Dėl šios priežasties Lietuvoje dažnai atsiranda nesutarimų tarp įstaigų ir atsakomybių. Lietuvos atveju galima teigti, jog nors ir mažais žingsniais, tačiau šalyje yra suprantama medinio architektūros paveldo apsaugos problematika ir svarba.
Architectural heritage for us, as individuals, communities and society, has a universal value. It is important to maintain and transmit to the future generations. In order to preserve the architectural heritage, both in Lithuania and Norway have their own institutions and structures for the protection of the architectural heritage, but the analysis of wooden architectural heritage protection and management has some differences.
This master's thesis examines the protection and management of wooden architectural heritage in Norway and Lithuania. The countries concerned are characterized by an abundance of wooden architectural heritage, but the condition of the buildings differ in these countries. In order to find out the differences between the countries concerned, the aim of the work is to investigate the systems and differences of formal wooden architectural heritage protection in Lithuania and Norway. Three methods are used in the master's thesis - analytical descriptive, comparative and case study. Work is divided into three main parts. The institutional network of cultural heritage protection in Norway and Lithuania is analyzed in detail in order to clarify the differences in the protection of formal architectural heritage. Also, analyzes the experience of wooden architecture protection, the focus in this section is on exploring the contribution of international organizations to the protection of wooden architecture. The analyzation current situation of the protection of wooden architecture in Lithuania and Norway. The Norwegian experience in the field of the protection of wooden architecture is analyzed, the projects are not only aimed at preserving the Norwegian heritage, but also in other countries. The last part of the thesis analyzes the protected architectural wooden heritage in Brygen, Stavanger, Žaliakalnis and Žvėrynas.
The research revealed that the wooden architectural heritage is valued by the Norwegians, and they willingly share their practices and experiences with other countries. After analyzing the institutional network of cultural heritage protection in Norway and Lithuania, the main difference between these countries - unlike in Lithuania - is the hierarchical heritage protection system in Norway. For this reason, disagreements between institutions and responsibilities often occur in the Lithuania. After analyzing Lithuania case and comparing it with Norway, it can be said that Lithuania is on the way of understanding the importance and protection of wooden architectural heritage. |
