Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/62376
Type of publication: master thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Takagi, Kayako
Supervisor: Tūtlys, Vidmantas
Title: The way of development of collaboration among Japanese language teachers in Lithuania
Other Title: Būdai, leidžiantys plėtoti Lietuvoje dirbančių japonų kalbos mokytojų bendradarbiavimą
Extent: 56 p.
Date: 21-May-2019
Keywords: Community of practice;Professional learning community;Japanese language;Teacher's collaboration;Veiklos bendruomenė;Japonų kalba;Mokytojų bendradarbiavimas
Abstract: Under the transition of language education, teachers are required to keep updating their knowledge and skills, and Japanese language is not exception. For the development of teacher’s competence, one of most important ways is collaborating with other teachers, and there are various types of collaborations with different forms. In Lithuania, there are three higher educational institutions which teach Japanese language, however, this country does not have the environment to foster Japanese language education expertise. In the other hand, Lithuania and Japan have been developing their relationship in various aspects, thus, Japanese language education is the essential key between these two counties. In order to seek the path to the future of Japanese language education in Lithuania, this research discloses the concept of the collaboration of Japanese language teachers by referring to the theoretical concept of the community of practice. Moreover, it estimates the potential of establishment and development of Japanese language teachers’ collaborations in Lithuania. Through the interviews of Lithuanian Japanese language teachers, it has been found; 1) the influencing factors for development of teachers’ collaboration; 2) pre-existing teachers’ collaboration; 3) potential benefits of teachers’ collaboration; 4) potential obstacles during establishment of collaborations. It has been observed three different communities of practice; among Japanese language teachers, with other language teachers, and learning community of students. All of them are within their own universities, and any external relationship is not found. Regarding the initiation of collaboration, one of the key factors is effortlessness, which means that collaboration as the first stage should not be formal nor large but be informal and flexible, because teachers easily hesitate to put extra efforts to initiate collaboration even if they believe it would be useful. The other factor is that teachers naturally share the time and space. The reason why teacher collaboration is observed inside of the university is that they feel physical distance keeps opportunities of collaboration away from teachers in other cities. Although online platform is considered one of the possibilities, most of them feel meeting in person is more meaningful, and online form should be a contact tool. It was also found out that many of Lithuanian Japanese language teachers originally came from different study fields, and they are usually shifting back from Japanese education to their original areas in several-year-cycle, and the circulation makes the environment which does not have long-term Japanese education expertise. Thus, it is necessary to understand that Japanese language is a part of Japanese studies, and teachers’ collaboration should be developed in the broad context of Japanology.
Nuolat kintantis kalbos mokymas reikalauja mokytojus, įskaitant ir japonų kalbos, atnaujinti savo žinias bei gebėjimus. Vienas iš svarbiausių būdų ugdyti mokytojų gebėjimus yra bendradarbiavimas su kitais mokytojais, kuris gali būti būti įvairių tipų ir formų. Lietuvoje egzistuoja trys aukštojo mokslo institucijos, kuriose mokoma japonų kalbos, tačiau šalyje nėra sudarytos sąlygos japonų kalbos mokymo kvalifikacijai kelti. Tuo pačiu metu Lietuva ir Japonija vyksto bendradarbiavimą įvairiose srityse, o tai lemia, kad japonų kalba tampa kertiniu gebėjimu, kurio reikia siekiant tolesnio dvišalių ryšių palaikymo ir gilinimo. Atsižvelgiant į tai, šiame tyrime keliamas tikslas išsiaiškinti galimybes, susijusias su japonų kalbos mokymo tobulinimu Lietuvoje, ir pristatyti japonų kalbos mokytojų bendradarbiavimo modelį, kuris grindžiamas veiklos bendruomenės teorine prieiga. Be to, tyrimu siekiama nustatyti, koks yra potencialas suburti japonų kalbos mokytojus Lietuvoje į bendradarbiavimo grupes. Remiantis interviu, atliktais su Lietuvoje dirbančiais japonų kalbos mokytojais, nustatyta: 1) kokie faktoriai lemia mokytojų bendradarbiavimo vystymąsi; 2) koks esamas mokytojų bendradarbiavimo įdirbis; 3) kokia galima mokytojų bendradarbiavimo nauda; 4) kokios galimos kliūtys, su kuriomis susiduriama vystant bendradarbiavimą. Tyrimu nustatytos trys veiklos bendruomenės: tarp japonų kalbos mokytojų, tarp kalbų (įskaitant japonų kalbą) mokytojų, tarp studentų. Visos bendruomenės veikė savo institucijose, bendradarbiavimo su išore nepastebėta. Nagrinėjant bendradarbiavimo inicijavimą, išryškėjo pastangų kiekio klausimas. Tai reiškia, kad bendradarbiavimas pradinėse stadijose neturėtų būti formalus ir griežtas, o labiau jautrus ir lankstus, nes mokytojai nelinkę dėti daug pastangų į bendradarbiavimą, net jeigu tikimasi, kad jis bus naudingas. Kitas aspektas yra mokytojų dalinimasis bendra erdve ir laiko leidimas kartu. Tai paaiškina, kodėl matomas mokytojų bendradarbiavimas savuose universitetuose: egzistuoja įsitikinimas, kad fizinis atstumas neleidžia išnaudoti bendradarbiavimo galimybių su mokytojais kituose miestuose. Nors bendravimas internetu galėtų tai išspręsti, mokytojai mano, kad gyvi susitikimai vertingesni, o internetinė platforma padėtų tik užmegzti ryšį. Taip pat išsiaiškinta, kad daugelis japonų kalbos mokytojų Lietuvoje yra atėję iš kitų studijų krypčių, todėl yra linkę po kelerių metų grįžti prie savo specialybės ir apleisti japonų kalbos mokymą. Tokia rotacija neleidžia atsirasti ilgą laiką dirbantiems japonų kalbos mokymo specialistams. Galiausiai reikia suprasti, kad japonų kalba yra tik viena Japonijos studijų dalis, todėl mokytojų bendradarbiavimas turėtų būti vystomas platesniame japonologijos kontekste.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/62376
Appears in Collections:2019 m. (ŠA mag.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

64
checked on May 1, 2021

Download(s)

70
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


This item is licensed under a Creative Commons License Creative Commons