Pabėgėlių patiriamo streso lygio, prieglobsčio prašymo laikotarpiu sąsajos su traumine patirtimi bei dvasingumo lygiu

Abstract

Šio tyrimo tikslas – įvertinti dvasingumo, kaip galimo apsauginio veiksnio (moderatoriaus), reikšmę Lietuvoje prieglobsčio prašančių pabėgėlių trauminės patirties psichologinio poveikio ir patiriamo streso lygio ryšiui. Atliekant tyrimą buvo taikytas kiekybinio tyrimo metodas. Tyrime dalyvavo 64 Ruklos pabėgėlių priėmimo centro gyventojai, kurių amžius svyravo nuo 21 iki 56 metų. Tyrimo dalyvių patiriamo streso lygis buvo įvertintas „Subjektyviai suvokto streso skale“ (angl. Perceived Stress Scale (PSS)) (Cohen, Kamarck, Mermelstein, 1983). Dvasingumo lygiui nustatyti naudojama „Kasdienės dvasinės patirties skalė“, 2002 (angl. Daily spiritual experience scale (DSES)) (Underwood, Teresi, 2002). Trauminių patirčių vertinimui buvo naudojamas „Pabėgėlių trauminės istorijos kontrolinis sąrašas“, 2017 (angl. The Refugee Trauma History Checklist (RTHC) (Sigvardsdotter ir kt., 2017). Šis klausimynas buvo papildytas Likerto skalės klausimu, leidžiančiu balais subjektyviai įvertinti kiekvieno trauminio įvykio psichologinio poveikio lygį. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis Lietuvoje prieglobsčio prašančių pabėgėlių jaučiamas trauminės patirties psichologinis poveikis nesisieja su žemesniu jų dvasingumo lygiu. Aukštesnis pabėgėlių dvasingumo lygis siejasi su žemesniu jų patiriamo streso lygiu. Didesnis pabėgėlių jaučiamas trauminės patirties psichologinis poveikio lygis siejasi su aukštesniu patiriamo streso lygiu ir pabėgėlių dvasingumo lygis teigiamai moderuoja sąsają tarp trauminės patirties psichologinio poveikio lygio ir jų patiriamo streso lygio, t.y. kylant dvasingumo lygiui, mažėja patiriamo streso lygis nepriklausomai nuo trauminės patirties psichologinio poveikio lygio.

The aim of this research is to evaluate the significance of spirituality as a possible protective factor (moderator) for the connection between traumatic experiences psychological impact and the level of perceived stress for refugees that are requesting for asylum in Lithuania. Method of quantitative research was used in this research. 64 men and women, aged from 21 to 56, that lives in Rukla Refugee center, participated in this research. Perceived Stress Scale (PSS), was used to evaluate perceived stress level (Cohen, Kamarck, Mermelstein, 1983). To evaluate spirituality level the Daily spiritual experience scale (DSES), was used (Underwood, Teresi, 2002). And The Refugee Trauma History Checklist (RTHC) was used to mark the traumatic events (Sigvardsdotter ir kt., 2017). To evaluate the subjective assessment of how traumatic events affected psychologically one question was added evaluating psychological affection level in Likert‘s scale. The research results showed that the higher psychological impact of traumatic experience felt by refugees seeking asylum in Lithuania is not related with the lower level of spirituality. The higher level of spirituality of refugees is related with the lower level of stress they experience. The higher psychological impact of traumatic experience felt by refugees is related with higher levels of stress experienced and the level of spirituality of refugees seeking asylum in Lithuania positively modifies the link between the level of psychological impact of traumatic experience and the level of stress they experience - as the level of spirituality increases, the level of stress experienced is reduced regardless of the level of psychological impact of traumatic experience.