Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/60479
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Dyraitė, Ieva
Supervisor: Norkevičius, Mindaugas
Title: Lietuvos parlamentinių politinių partijų požiūriai į Europos Sąjunga 2014-2018 metais
Other Title: Views of Lithuanian Parliamentary Political Parties on EU Integration in 2014-2018
Extent: 85 p.
Date: 11-Jan-2019
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: Integracija;Europos Sąjunga;Parlamentas;Rinkimai;Požiūriai;Integration;European Union;Parliament;Elections;Views
Abstract: Politinės partijos visuomet buvo neatsiejama daugelio demokratinių valstybių gyvavimo dalis. Tokios jos yra ir iki šiol. Kiekviena politinė partija turi savas ideologijas, požiūrius. Kalbant apie valstybės valdymą, apie parlamentus, vyriausybes, šie požiūriai turi susijungti tam, kad būtų priimami šaliai svarbūs politiniai sprendimai. Vienas iš tokių sprendimų – 2004 metais įstota į Europos Sąjungą (ES). Tarp 24-rių Lietuvoje veikiančių partijų vyravo įvairios nuomonės dėl integracijos į Europos Sąjungą, diskusijos netyla ir iki šiol. Vienos politinės jėgos pasisakė už naudą ir tolimesnį būvimą ES dalimi, kitos buvo kategoriškai euroskeptiškos ir numatė, kad už kelių metų ES prasidės suirutė ir reikės pergalvoti Bendrijos modelį ir darbo principus. Visgi, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir tapo viena iš 28 valstybių Bendrijoje. Svarbu suprasti, koks požiūris į Europos Sąjungą buvo Lietuvai stojant į šią Bendriją, kaip jis keitėsi per 14 narystės metų ir koks jis yra dabar svyruojančios Europos perspektyvoje. Suradus faktorius lemiančius Lietuvos požiūrį į ES, kas turi daugiausiai įtakos formavime, žinosime, kokios nuotaikos vyrauja politinėje arenoje ir koks požiūris formuojamas visuomenėje. Vėliau galėsime pateikti rekomendacijas, ko reikėtų imtis, kad ateitis būtų šviesesnė ir pasitikėjimas Bendrija, ir Lietuvos politika tik augtų. Aktualumas: Nuolat šnekama ir diskutuojama apie Europos Sąjungą, tačiau ar iš tikrųjų yra aišku, kas ir kokia ji yra dabar, lieka neatsakytas klausimas. Vertinant Bendriją iš Lietuvos perspektyvos, daugiausiai tyrimų atliekama vertinant socialinį ir ekonominį pokytį visuomenėje bei įvairiose rinkose. Visgi dar mažai dėmesio skiriama nuosekliai ir išsamiai bei taip reikalingai politinių partijų požiūrių analizei, kuri ir yra visa ko pagrindas šiame darbe. Visuomenę per įvairias informavimo priemones, agitacijas, reklamas, žiniasklaidą ir kt. pasiekia daugiausiai ta informacija , kurią formuoja ekspertai, politikai, nuolat šioje sferoje dirbantys asmenys, daugiausiai priklausantys politinėms partijoms ar jų dariniams. Svarbu išsiaiškinti, kas formuoja požiūrį į Europos Sąjungą, integracijos procesus, kokie faktoriai lemia pokyčius, jeigu jie vyksta ir ko galima tikėtis ateityje, ar kelių metų perspektyvoje. Svarbu suprasti, kokios nuotaikos dabar vyrauja Lietuvoje Europos Sąjungos kontekste, kad geriau suprastume, kaip save reprezentuojame Briuselyje ir ar tikrai laikomės visuotinai pripažįstamų vertybių, ar visgi asimiliuojame su kitų valstybių primetamomis normomis. Svarbu suprasti, ar partijos teigiamai, ar neigiamai vertina besikeičiančią situaciją Europoje, nes nuo to priklauso ir mūsų šalies įvaizdis, kita vertus, nuo požiūrių priklauso ir tai, ar Lietuva, kaip šalis matoma, kaip atskira valstybė su savo vertybėmis ir nuostatomis, ar visgi einame jau pramintu kitų valstybių keliu, priimant svarbius įstatymus paliečiančius ir Lietuvos gyventojus. Šiame darbe svarbu ištirti ne tik teorinius aspektus, bet ir konkrečiai nustatyti priežastinius ryšius su ES vykstančiais pokyčiais. Tyrimo objektas yra Lietuvos parlamentinių politinių partijų požiūriai į ES integraciją 2014-2018 metais. Tyrimo tikslas – paaiškinti, kas lėmė Lietuvos parlamentinių politinių partijų požiūrius į Europos integracijos procesus 2014-2018 metų laikotarpiu. Tikslui atskleisti iškelti tokie darbo uždaviniai: 1. Ištirti teorinius ES integracijos aspektus naudojantis moksline literatūra. 2. Išanalizuoti ES integracijos reikšmę naudojantis partijų programomis. 3. Rasti priežastis lemiančias kintantį politikų požiūrį į ES integracijos procesus. 4. Išskirti politologų požiūrį į besikeičiančią ES integraciją ir, kas tai lemia. Tyrimo metodai: šiame darbe pirmiausia taikyti teoriniai tyrimo metodai, padėję geriau susipažinti su jau esama situacija ir labiau įsigilinti į mokslininkų atliktus tyrimus Europos integracijos požiūrių skirtumų ir panašumo temomis. Analizuoti Lietuvos ir užsienio mokslininkų teoriniai darbai, leidžiantys geriau suprasti šią nagrinėjamą temą. Daugiausiai dėmesio skiriama tokiems autoriams kaip Max Haller, Bernhard Wessels, Moravcsik, Ernst B. Haas ir kitų mokslininkų teorijoms nagrinėti. Taip pat tirti politologų, tokių kaip I. Unikaitės, R. Urbonaitės. M. Jastramskio ir kt. darbai. Politinių parlamentinių partijų požiūrių į ES integracijos procesus analizei tirti naudojami kokybiniai tyrimo metodai, leidžiantys išanalizuoti šiame darbe keliamus uždavinius. Atliekant tyrimą naudota lyginamoji analizė tiriant Lietuvos politinių parlamentinių partijų programas į 2014 metų Europos Parlamento rinkimus, su 2016 metų Lietuvos parlamento rinkimų programomis. Antrąją tyrimo dalį sudaro kokybiniai pusiau struktūruoti interviu su politikais bei politologais. Išnagrinėjus Lietuvos politinių parlamentinių partijų programas buvo svarbu sužinoti, ar tai, kas deklaruojama rinkiminiuose dokumentuose, šiuo metu vis dar atitinka bendras nuotaikas pačiose partijose. Reikia surasti faktorius lemiančius požiūrių pokyčius, kad galėtume numatyti, kaip situacija gali keistis ateityje. Šio rašto darbo struktūra yra gana paprasta. Yra kelios pagrindinės dalys. Įvadas, pagrindinė dalis (literatūros apžvalga ir dėstomoji dalis), išvados, rekomendacijos. Rezultatai: Pirmoje tyrimo dalyje, kurioje analizuotos Lietuvos politinių parlamentinių partijų programos į rinkimus matome kelis svarbius aspektus. Pirmiausia, partijų programos laikosi savo vertybinių nuostatų, ne vienoje iš jų jaučiamas stiprus istorinis kontekstas. Dauguma teiginių yra akcentuoti į žmogų, pilietį, o ne į sisteminių problemų sprendimą. Išnagrinėjus šiuo metu į Lietuvos parlamentą patekusių šešių politinių partijų programas, tų, kurių parlamentarų į Seimą pateko daugiau nei vienas, matome, kad programose nėra konkrečiai kalbama apie galimus požiūrių pokyčius. Daugelis programų remiasi panašiu kontekstu, kai kuriose matyti švelni kritika Europos Sąjungai, tačiau akivaizdžių teiginių, kad Bendrija būtų ar labai gera, ar labai bloga, nėra. Galime pastebėti, kad labiausiai Europos Sąjungą palaiko Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys-demokratai, kurie greitai reaguoja į besikeičiančią geopolitinę situaciją, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau ne visa partija, o ekspertai, kurie daugiausiai dirba su užsienio politika. Ši partija išsiskiria tuo, kad akivaizdžiai matome esminius politikus, kurie nuolat pasisako viena ar kita su Bendrija susijusia tema. Lietuvos liberalų sąjūdis, Socialdemokratų partija, daugiau mažiau laikosi nuošaliau ir aiškių požiūrių į Bendriją nedemonstruoja, nes šioms dviem politinėms jėgoms šiuo metu yra didesnių vidinių problemų dėl korupcinių skandalų ir persiskirstymų partijų viduje, skilimų. „Tvarka ir teisingumas“ kaip rodo tyrimas - euro skeptiškiausia iš visų šešių Lietuvos politinių parlamentinių partijų, kuri negaili kritikos Bendrijai, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga išsiskiria tuo, kad nors ir palaiko europines vertybes, tačiau jau vienoje iš savo programų užsimena apie Europą krečiančią vieną iš krizių, konkrečiai migrantų krizę ir, kad ją reikia spręsti. Šios partijos programoje yra įžvelgiamos pirmosios užuomazgos bandymo visuomenę supažindinti su Europos bėdomis, kurių ateityje gali daugėti. Antroje tyrimo dalyje atlikti interviu su Lietuvos politinių parlamentinių partijų atstovais bei politikos apžvalgininkais, kurie paneigia ar patvirtina požiūrius, kuriuos formuoja partijos savo rinkiminėse programose. Taip pat išskiriamos pagrindinės priežastys lemiančios politikų požiūrių kaitą į ES integraciją. Išvados: atlikus kokybinį pusiau struktūruotą interviu su politikais ir politologais galime padaryti išvadas trumpai apibendrinančias darbo rezultatus. Patys politikai pasisako už tai, kad požiūris į ES integracijos procesus ir pačią Bendriją kinta ir išskiria kelis esminius faktorius lemiančius pokyčius šiuo metu. Tai yra „Brexit“ procesai, ekonominė situacija Bendrijoje ir užsienio politikos aspektas, saugumo klausimai. Tai pagrindinės priežastys, kurios tampa tarsi atspirties tašku, lemiančiu daugelį diskusijų ir leidžiančių formuoti vieną ar kitą nuomonę. Tai svarbu ne tik Lietuvai, bet ir visoms šalims narėms, nes šie procesai liečia kiekvieną iš jų. Atlikus interviu su politologais darome išvadas, kad ne vien politikai visuomenėje formuoja požiūrį apie ES, tačiau čia didelį vaidmenį atlieka ir žiniasklaida. Šiame darbe išsamesnės analizės žiniasklaidos diskursui neskirsime, nes tam reikia atskiro tyrimo. Taip pat politologai pabrėžia, kad visuomenės nuomonė iš esmės, net ir esant tam tikriems iššūkiams išlieka gana teigiama ES atžvilgiu ir nėra akivaizdžių požymių, kad artimiausiu metu gali įvykti esminių lūžių.
Political parties have always been an integral part of life of many democracies. They are still there. Each political party has its own ideologies and attitudes. As far as public administration is concerned, parliaments and governments must unite these attitudes in order to make important political decisions for the country. One of these solutions is the accession to the European Union in 2004. Among the 24 parties acting in Lithuania, various opinions prevail over integration into the European Union, and there is still some debate. One of the political forces spoke in favor of the benefits and further constitutionality of the EU, while others were categorically euro-skeptic and predicted that the EU would start turmoil in several years and would need to rethink the community model and working principles. However, Lithuania has joined the European Union and has become one of the 28 Member States in the Community. It is important to find out what the approach to the European Union was when Lithuania joined the Community, how it changed over the 14 years of membership, and what it is now, fluctuating from a European perspective. What are the factors that are changing politicians’ opinion about the EU? When we research Lithuania's attitude, we will know what mood prevails in the political arena, and what attitude shaped in society. Relevance: The European Union is constantly talking and debating, but whether it is clear, what it is and what it is now is an unanswered question. When assessing the Community from the perspective of Lithuania, most research carried out in assessing the social and economic change in society and in various markets. However, there is still little emphasis on analyzing the views of political parties in a coherent and comprehensive way, which is also the basis for this work. The public through various media, agitation, advertising, media, and so on. The information reaches mainly the one formed by experts, politicians, who regularly work in this sphere, mainly belonging to political parties or their foundations. Therefore, it is important to monitor the changes in the views of political parliamentary parties and to analyze what factors have contributed to this change and what consequences it will have in the future. It is important to understand what sentiment now prevails in Lithuania in the context of the European Union in order to understand how we represent in Brussels and whether we truly adhere to universally recognized values, or even assimilate with the norms imposed by other states. It is important to understand whether parties positively or negatively assess the changing situation in Europe. That depends on the image of our country. On the other hand, it is also from the perspective of whether Lithuania, as a country, seen as a separate state with its values and attitudes, or yet we are going on the path of other states that have already been trodden by the adoption of important laws affecting the Lithuanian people. Object of the study are attitudes of Lithuanian parliamentary political parties to EU integration in 2014-2018. The aim of the study is to explain how the views of Lithuanian parliamentary political parties have changed and what led to the views of Lithuanian parliamentary political parties on the processes of European integration in the period of the European Union's change for 2014-2018. The following tasks raised for the purpose of disclosure: 1. To explore the theoretical aspects of EU integration using scientific literature. 2. To analyze the significance of integration for Lithuanian politicians using party programs. 3. Find the root of the changing political attitudes towards EU integration processes. 4. To distinguish between political scientists' attitudes to the changing integration of the EU and what determines it. Methods of research: First, theoretical research methods are used in this work to better understand the existing situation and to further deepen the research carried out by researchers on the themes of differences and similarities in European integration approaches. The theoretical work of Lithuanian and foreign scientists analyzed, which allows us to understand this topic under discussion. The focus is on authors such as Max Haller, Bernhard Wessels, Moravcsik, Ernst B. Haas and other theories of scientists. Also, to study political scientists such as I. Unikaitė, R. Urbonaitė. M. Jastramskis and others. Qualitative research methods used to analyze the attitudes of political parliamentary parties to the integration processes in the EU used to analyze the challenges posed by this work. The research used a comparative analysis of Lithuanian parliamentary political parties' programs in the 2014 European Parliament elections, to compare with the 2016 Lithuanian parliamentary election programs. The second part of the study consists of qualitative semi-structured interviews with politicians and political scientists. After examining the programs of Lithuanian political party parties, it was important to find out if what declared in the electoral documents is still in line with the overall mood of the parties themselves. We need to find a factor in changing attitudes so that we can predict how the situation can change in the future. The structure of this paper is quite simple. There are several main parts. Introduction, main part (literature overview and tutorial), conclusions, recommendations. Results: In the first part of the study, which analyzes the programs of Lithuanian parliamentary political parties in elections, we see some important aspects. First, party programs adhere to their values, in one of them there is a strong historical context. Most of the statements focused on a person, a citizen, rather than a solution to systemic problems. After examining the programs of six political parties that have already arrived in the Lithuanian Parliament, those whose parliamentarians have more than one in Seimas, we can see that the programs do not specifically address possible changes in attitudes. Most of the programs based on a similar context, some of which show a mild critique of the European Union, but there are no clear indications that the Community is either very good or very bad. We can notice that the European Union supported by the Homeland Union - Lithuanian Christian Democrats, who react quickly to the changing geopolitical situation, as well as the Lithuanian Peasants' and Green Union, but not the whole party, an experts who mostly work with foreign policy. This party distinguished by the fact that we are obviously seeing key politicians who constantly speak on one or the other topic related to the Community. The Lithuanian Liberal Movement, the Social Democrats, does not demonstrate more indifferent and clear attitudes towards the Community, as these two political forces currently have bigger internal problems due to the corruption scandals and divisions within the parties. "Order and Justice" party as the study shows is the most skeptical of all six Lithuanian political parliamentary parties. The Christian Family Association stands out in that while it maintains European values, it already mentions in one of its programs about Europe is facing one of the crises, in particular the crisis of migrants, and that it needs to addressed. The program of this party introduces the first beginnings of a test society to introduce Europe's troubles, which may increase in the future. In the second part of the study interviewed representatives of Lithuanian political parties and policy reviewers who deny or confirm the views that the parties form in their electoral programs. It also highlights the main reasons for changing the attitudes of politicians towards EU integration. Conclusions: After conducting a qualitative semi structured interview with politicians and political scientists, we can draw conclusions summarizing the results of the work. The politicians themselves are advocating that the approach to EU integration processes and the Community itself is changing and highlights a number of key factors that are currently affecting the momentum. These are „Brexit” processes, the economic situation in the Community and the foreign policy aspect, security issues. These are the main reasons that turn out to be a starting point for many discussions and allow one or the other opinion to shape. This is important not only for Lithuania, but also for all the member countries, because these processes concern each of them. After conducting an interview with political scientists, we draw conclusions that not only do politicians shape an attitude towards the EU in society, but the media also play a major role here. In this paper, we will not discuss detailed analysis of media discourse, as this requires a separate study. Politicians also stress that public opinion, in spite of some challenges, remains relatively positive in the EU, and there are no obvious signs of major breakthroughs in the near future.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/60479
Appears in Collections:2019 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
ieva_dyraite_md.pdf1.36 MBAdobe PDF   Until 2024-06-20View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

74
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.