Theoretical and methodological aspects of ensuring a balance between human rights and public interest

Abstract

The subject of the dissertation research is the analysis and evaluation of theoretical propositions with the potential to provide a reasonable theoretical and methodological framework for the problem of balancing human rights and the public interest. The starting point for seeking possible alternative theoretical solutions for balancing human rights and the public interest is analysis of the very concepts of human rights and public interest. The purpose of this analysis is to identify those concepts of human rights and public interest that best explain the nature of these categories, their inherent qualities and functions in the modern legal system. Another scientific problem addressed in the dissertation is the possible conceptual link between the concepts of human rights and the concepts of the public interest. The dissertation investigates the possibility of theoretical approaches that avoid treating the relationship between human rights and the public interest as antagonistic. At the same time, the research aims to provide a theoretical analytical basis for explaining and substantiating the preconditions and conditions for a balance between human rights and the public interest based on their possible inherent link. The novelty of the research carried out within the scope of this dissertation and its constructive contribution to the search for alternative theoretical and methodological approaches can be seen in several aspects. First of all, the study focuses on the theoretical potential for integrating the concept of the common good and the orthodox view on the nature of human rights to reveal the internal interdependence of the notions of human rights and public interest. Based on the interconnections between these concepts which are revealed, both through drawing on the insights of Hohfed, Finnis and Tasioulas, and through analysis of the conditions determining the content of the rights, the concept of the internal balance of rights and freedoms is formulated and elucidated. The research shows how this concept can provide greater rationality and objectivity for solving the issue of the validity of the balance between human rights and the public interest. The study also reveals the significance of the theoretical and methodological distinction between the boundaries of rights determined by their very scope, and the boundaries for exercising those rights caused by exceptions or limitations to the rights. At the same time, it assesses the conceptual grounds for such a distinction. On the basis of the theoretical concepts elucidated in the dissertation, an analytical structure alternative to the prevailing proportionality model is proposed and defended.

Disertacijos tyrimo objektas yra žmogaus teisių ir viešojo intereso sampratos bei jas siejantys konceptualūs ryšiai turintys lemiamą reikšmę žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros pagrindimui. Disertacijoje siekiama ištirti ar egzistuoja teorinės prieigos, kurios leidžia išvengti žmogaus teisių ir viešojo intereso supriešinimo ir tuo pačiu duoda teorinį analitinį pagrindą paaiškinti bei pagrįsti žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros prielaidas bei sąlygas. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra identifikuoti ir išanalizuoti teorines prielaidas, turinčias esminę svarbą žmogaus teisių bei viešojo intereso pusiausvyros pagrindimui, bei atskleisti šiomis prielaidomis grindžiamų teorinių ir metodinių prieigų potencialą sprendžiant praktinius žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros užtikrinimo klausimus. Šios disertacijos apimtyje atlikto tyrimo naujumas bei konstruktyvus indėlis į alternatyvių teorinių bei metodologinių prieigų paieškas pasireiškia keliais aspektais. Pirmiausia tyrime ypatingas dėmesys atkreiptas į bendrojo gėrio sampratoje glūdintį teorinį potencialą, atskleidžiant žmogaus teisių ir viešojo intereso kategorijų tarpusavio priklausomybę bei vidinius sąryšius. Tiek šių sąryšių pagrindu, tiek pasitelkiant Hohfed, Finnis bei Tasioulas įžvalgas ir jų atliktą teisių turinį lemiančių aplinkybių analizę, darbe yra suformuluojama bei plėtojama teisių ir laisvių vidinės pusiausvyros koncepcija. Tyrimo eigoje yra atskleidžiama, kaip pasitelkiant šią koncepciją galima suteikti didesnį racionalumą ir objektyvumą sprendžiant žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros pagrįstumo problemą. Taip pat tyrimas atskleidžia metodinę perskyros tarp teisių ribų, lemiamų pačios teisės apimties, ir teisės ribų, lemiamų jos išimčių, reikšmę bei nurodo tokios perskyros konceptualumą grindžiančius teorinius pagrindus. Galiausiai, disertacijoje atlikto tyrimo metu aptartų teorinių koncepcijų pagrindu yra pasiūloma alternatyvi vyraujančiam proporcingumo modeliui analitinė struktūra, leidžianti įveikti kai kurias konceptualias bei praktines problemas ir taip žmogaus teisių bei viešojo intereso pusiausvyros analizei suteikti daugiau racionalumo bei objektyvumo.