| Abstract: | Teisinėje ir mokslinėje literatūroje žmogaus teisių bei viešojo intereso pusiausvyros klausimams yra skirta daug dėmesio. Ši tema yra plačiai ir įvairiais aspektais aptariama įvairių autorių darbuose. Yra išsamiai nagrinėtas tiek pats vyraujantis proporcingumo modelis, jo taikymo teorinės ir metodologinės problemos, tiek žmogaus teisių bei viešojo intereso sampratos. Taip pat yra atskirų autorių tyrinėti ir žmogaus teisių, ir viešojo intereso sampratų įtakos žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyrai bei suderinamumui aspektai. Pastaruoju metu nemažai kritinio dėmesio, vertinimo sulaukė ir vyraujantis proporcingumo modelis. Tačiau jį kritikuojančių autorių darbai, kol kas daugiausia apsiriboja vyraujančio modelio kritika, nepasiūlydami, su nedidelėmis išimtimis, alternatyvaus nuoseklaus teorinio modelio, leidžiančio įveikti vyraujančiam proporcingumo modeliui būdingas problemas. Egzistuojantys alternatyvūs siūlymai kol kas nesusilaukė plataus akceptavimo praktikoje didele dalimi todėl, kad jų siūlomos alternatyvos palieka neišspręstas svarbias teorinio pagrindimo bei taikymo problemas. Šios disertacijos apimtyje atlikto tyrimo naujumas bei konstruktyvus indėlis į alternatyvių teorinių bei metodologinių prieigų paieškas pasireiškia keliais aspektais. Pirmiausia tyrime ypatingas dėmesys atkreiptas į bendrojo gėrio sampratoje glūdintį teorinį potencialą, atskleidžiant žmogaus teisių ir viešojo intereso kategorijų tarpusavio priklausomybę bei vidinius sąryšius. Tiek šių sąryšių pagrindu, tiek pasitelkiant Hohfed, Finnis bei Tasioulas įžvalgas ir jų atliktą teisių turinį lemiančių aplinkybių analizę, darbe yra suformuluojama bei plėtojama teisių ir laisvių vidinės pusiausvyros koncepcija. Tyrimo eigoje yra atskleidžiama, kaip pasitelkiant šią koncepciją galima suteikti didesnį racionalumą ir objektyvumą sprendžiant žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros pagrįstumo problemą. Taip pat tyrimas atskleidžia metodinę perskyros tarp teisių ribų, lemiamų pačios teisės apimties, ir teisės ribų, lemiamų jos išimčių, reikšmę bei nurodo tokios perskyros konceptualumą grindžiančius teorinius pagrindus. Galiausiai, disertacijoje atlikto tyrimo metu aptartų teorinių koncepcijų pagrindu yra pasiūloma alternatyvi vyraujančiam proporcingumo modeliui analitinė struktūra, leidžianti įveikti kai kurias konceptualias bei praktines problemas ir taip žmogaus teisių bei viešojo intereso pusiausvyros analizei suteikti daugiau racionalumo bei objektyvumo. Visa tai leidžia pagrįstai tikėtis, jog disertacijoje atliktas mokslinis tyrimas įneš konstruktyvų indėlį į diskusiją tiek dėl žmogaus teisių apimties, turinio ir ribų identifikavimo, tiek dėl jų ir viešojo intereso pusiausvyros užtikrinimo. Taip pat atlikto tyrimo eigoje atskleistos naujos teorinės prieigos gali paskatinti naujas tyrimų kryptis, leidžiančias rasti atsakymus į aktualius teorinius bei praktinius žmogaus teisių ir viešojo intereso apsaugos klausimus.
The subject of the dissertation research is the analysis and evaluation of theoretical propositions with the potential to provide a reasonable theoretical and methodological framework for the problem of balancing human rights and the public interest. The starting point for seeking possible alternative theoretical solutions for balancing human rights and the public interest is analysis of the very concepts of human rights and public interest. The purpose of this analysis is to identify those concepts of human rights and public interest that best explain the nature of these categories, their inherent qualities and functions in the modern legal system. Another scientific problem addressed in the dissertation is the possible conceptual link between the concepts of human rights and the concepts of the public interest. The dissertation investigates the possibility of theoretical approaches that avoid treating the relationship between human rights and the public interest as antagonistic. At the same time, the research aims to provide a theoretical analytical basis for explaining and substantiating the preconditions and conditions for a balance between human rights and the public interest based on their possible inherent link. The novelty of the research carried out within the scope of this dissertation and its constructive contribution to the search for alternative theoretical and methodological approaches can be seen in several aspects. First of all, the study focuses on the theoretical potential for integrating the concept of the common good and the orthodox view on the nature of human rights to reveal the internal interdependence of the notions of human rights and public interest. Based on the interconnections between these concepts which are revealed, both through drawing on the insights of Hohfed, Finnis and Tasioulas, and through analysis of the conditions determining the content of the rights, the concept of the internal balance of rights and freedoms is formulated and elucidated. The research shows how this concept can provide greater rationality and objectivity for solving the issue of the validity of the balance between human rights and the public interest. The study also reveals the significance of the theoretical and methodological distinction between the boundaries of rights determined by their very scope, and the boundaries for exercising those rights caused by exceptions or limitations to the rights. At the same time, it assesses the conceptual grounds for such a distinction. On the basis of the theoretical concepts elucidated in the dissertation, an analytical structure alternative to the prevailing proportionality model is proposed and defended. |
