Reparation in international law: remedies for victims of soviet occupation
The object of the research is reparation to victims of the Soviet regime in the Baltic states because they have not been fully redressed. Thus, the aim of the research was to define a legal regulation applicable to reparation for victims of Soviet regime in the Baltic states and its enforcement possibilities under international law. According to the research, the USSR, acting as occupant, breached its international obligations to protect people in its occupied territories of the Baltic states and there is an obligation for the USSR to provide reparations in accordance with the provisions of international humanitarian law as lex specialis for the situation of the Baltic states does not eliminate the applicability of human rights law, especially if international humanitarian law is silent or incomplete on the particular issue. Victims are entitled to such elements of reparation as restitution, compensation, satisfaction and rehabilitation in a form of medical services. Nevertheless compensation and full satisfaction are still missing. Hence, after collapse of the USSR, the Russian Federation as the continuing state of the USSR is responsible for the remedies for victims of the Soviet regime in the Baltic states. Partial enforcement of victims’ right to remedy is possible by claiming a violation on the part of the Russian Federation of paragraph 1 of Article 14 of the Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment in the ICJ.
Disertacijos tyrimo objektas – reparacijos sovietinio režimo aukoms Baltijos šalyse galimybė tarptautinėje teisėje (TT), kadangi reparacijų nukentėjusiems nuo sovietinės okupacijos asmenims klausimas iki šiol nėra išspręstas. Atitinkamai tyrimo tikslas buvo nustatyti TT normas, reguliuojančias teisę į reparaciją sovietinės okupacijos aukoms ir šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais nustatyta, kad TSRS pažeidė TT normas, reguliuojančias valstybės okupantės santykį su okupuotos valstybės piliečiais. Todėl reparacijų taikymą sovietinės okupacijos aukoms reglamentuoja visų pirma tarptautinė humanitarinė teisė (THT) kaip lex specialis, tačiau šalia THT normų taikytinos ir tarptautinės žmogaus teisių apsaugos normos, kai THT normos nereguliuoja tam tikro teisinio santykio arba jį reguliuoja nepakankamai. Reparacija sovietinės okupacijos aukoms turi apimti restituciją, kompensaciją, satisfakciją ir medicininę reabilitaciją, tačiau nukentėjusiesiems kompensacija nebuvo išmokėta, taip pat satisfakcija įgyvendinta nepakankama apimtimi. Žlugus TSRS, reparacijas nurodyta apimtimi turi užtikrinti Rusijos Federacija, kaip TSRS identiteto tęsėja, o jos tarptautinių įsipareigojimų sovietinės okupacijos aukoms vykdymo kontekste keltinas Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 14 str. 1 d. netinkamo taikymo klausimas Tarptautiniame Teisingumo Teisme.